Lietuvoje kiaušidžių vėžys – ketvirtas pagal dažnumą moterų vėžys, deja, keturioms iš penkių moterų ši liga nustatoma vėlyvųjų – trečios arba ketvirtos – stadijų.
Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojo ginekologo onkologo dr. Kastyčio Žilinsko, pasaulyje gana sėkmingai gydomas įvairių moteriškų organų vėžys, tačiau kiaušidžių vėžys – didžiulė problema visur. “Lietuvoje vėlyvosios stadijos kiaušidžių vėžys nustatomas 58 proc. pacienčių, – sako dr. K. Žilinskas. – Ši liga yra antra mirties priežastis tarp onkologinėmis ligomis sergančių moterų. Beje, šia liga dažnai serga jaunos, darbingo amžiaus moterys”.
EUROCARE tyrimo duomenimis, kuris buvo vykdomas 2000–2007 m., penkerių metų išgyvenamumas sergant šia liga Lietuvoje siekia 31,7 proc. Už mus prasčiau atrodo nebent Lenkija, tuo tarpu Šiaurės Europoje šis rodiklis siekia 41,1 proc.
Kiaušidžių vėžio simptomai – yra nespecifiniai: bendras silpnumas, bloga savijauta, virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas. Moterys paprastai kreipiasi į šeimos gydytoją, į gastroenterologą, tačiau liga nediagnozuojama tol, kol pilve nepradeda kauptis skysčiai ar atsiranda apčiuopiami navikai.
„Tik tada kiaušidžių vėžiu sergančios moterys patenka pas onkologą, ir taip yra visame pasaulyje. Deja, kol kas nesukurtos efektyvios ir finansiškai pagrįstos profilaktinės patikros programos,“ – sako ginekologas-onkologas dr. K. Žilinskas.
Ne veltui šis vėžys vadinamas tyliuoju moterų žudiku. “Didelė problema ta, kad neaiškios šios ligos priežastys. Tiesa, jau yra žinoma, kad nemažam procentui moterų, ypač jaunų, kiaušidžių vėžio išsivystymą nulemia jų genetika“, – teigia dr. K. Žilinskas.
Nustatyta, jog paveldimą krūties vėžį sukeliantis genas BRCA1 labai dažnai sukelia ir kiaušidžių vėžį. Taip pat nustatyti ir kiti, su genų pokyčiais susiję sindromai, galintys sukelti kiaušidžių vėžį. Todėl moterims, kurių šeimoje artimos giminaitės sirgo krūties ar/ir kiaušidžių vėžiu, patartina apsilankyti pas gydytoją genetiką ir atlikti jo rekomenduotus genetinius tyrimus.
„Nepaisant to, kad kiaušidžių vėžį aptikti sunku, reguliarus lankymasis pas ginekologą išlieka pagrindinė prevencijos priemonė, – sako dr. K. Žilinskas. – Profilaktinės ginekologinės apžiūros metu gali būti aptinkami dariniai dubenyje, kurių moteris net nejaučia, tuomet ginekologas pasiunčia pacientę tirtis papildomai.“
„Kiaušidžių vėžys – viena klastingiausių vėžio formų, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Lina Daukantienė. – Ir, deja, visame pasaulyje nėra efektyvios kiaušidžių vėžio atrankinės patikros programos, kuri padėtų šią ligą diagnozuoti anksti. Dažniausiai ši liga aptinkama jau pažengusi“.
Gydytoja onkologė atkreipia dėmesį į tai, kad šios ligos simptomai nėra specifiniai, t.y. liga neturi tik jai būdingų požymių. Vis dėlto pajutus tokius, kad ir nespecifinius, simptomus kaip pilvo apimties didėjimas, skausmas pilvo srityje, sutrikęs virškinimas ir apetito sumažėjimas, nuovargis, sutrikęs mėnesinių ciklas – moterims patartina pasitarti su gydytoju.
Kiekvienai moteriai vėžio diagnozė suskamba netikėtai ir grėsmingai. Visoms VU Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus 328 palatoje besigydančioms moterims kiaušidžių vėžys buvo diagnozuotas jau išplitęs.
„Kad ir kaip būtų sunku, susirgus onkologine liga svarbiausia – nepalūžti, pasitikėti gydančiais medikais ir žinoti, kad mus gydo šiuolaikiškai, moderniais vaistais kaip kitose Europos šalyse, – visų moterų vardu kalbėjo p. Vilma, gerai nusiteikusi ir jau susiruošusi namo po eilinio gydymo kurso. – Nelengvas šios ligos gydymas, tačiau viską galima iškęsti, ypač čia, Onkologijos institute, į kurį sugrįžtame kaip į savus namus tęsti numatyto gydymo.”
Moterys džiaugėsi, jog jas palaiko jų šeimos ir artimieji. “Ne paslaptis, jog dažnai susirgusias moteris ir vyrai palieka, – sakė p. Vilma. – Dėkui Dievui, mes negalime skųstis, mūsų artimiausi žmonės puikiai supranta ir palaiko mus. Labai norėtųsi, kad ir mūsų valstybė labiau pasirūpintų kiaušidžių vėžiu susirgusiomis moterimis: juk moterų, sergančių šia liga, kurioms reikalingi biologiniai vaistai, palyginti nedaug. O mes šiais vaistais labai tikime.”
Pasak p. Vilmos, pacientės mato kaip stengiasi dėl jų gydytojai onkologai, tačiau kol nėra bendros modernios terapijos kompensavimo tvarkos, deja, sergančioms išplitusiu kiaušidžių vėžiu moterims tenka laukti tikėtis sveikatos politikų sprendimų.
Lietuvoje kiaušidžių vėžys gydomas chirurginio metodo ir chemoterapijos deriniu. Pavieniais atvejais gali būti skiriamas tik chirurginis arba tik chemoterapinis gydymas.
Daug žadantis yra naujausias gydymo būdas – taikinių terapija, naudojama kartu su standartine chemoterapija. Taikinių terapija nusitaiko tik į vėžines ląsteles – taip nepažeidžiamos sveikosios. Klinikiniai tyrimai parodė, kad taikinių terapija stiprina chemoterapijos poveikį.
„Tais atvejais, kai kiaušidžių vėžys yra išplitęs ir operacijos metu neįmanoma pašalinti visų piktybinių židinių, taikinių terapija teikia naujų vilčių – gerėja atsakas į gydymą, ilgėja periodas iki ligos atkryčio, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė L. Daukantienė. – Yra didelė tikimybė, kad pailgės išplitusiu kiaušidžių vėžiu sergančių pacienčių gyvenimo trukmė“.
Tačiau ne visos pacientės gali gauti taikinių terapiją. Kol Valstybinė ligonių kasa nėra priėmusi sprendimo dėl naujų vaistų centralizuoto pirkimo arba įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tik reta pacientė galėtų jų nusipirkti pati. Tačiau tikimasi, kad greitu metu situacija dėl naujausių gydymo metodų prieinamumo pasikeis į gerąją pusę.
