Ištikus bėdai, verslas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kol kas sulaukia tik pagausėjusių reikalavimų, grasinimų, o ne pagalbos. Jonavos rajone siautėjantis maras smogė visam kiaulininkystės ūkiui. Nors liga pažabota, bet dėl biurokratinių kliūčių nuostolius dar teks skaičiuoti iki rudens.
Patyrė didžiulę žalą
Kiaulių augintojai mano, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užėmė patogią poziciją: vadovaujasi vien ES direktyvomis, įsako sunaikinti kiaules, bet nesistengia kovoti dėl Lietuvos ekonominių interesų.
Nuostolių patiria ir mėsos perdirbėjai – jų termiškai nepadorotą kiaulienos produkciją taip pat uždrausta įvežti į Rusiją. Šios šalies valdžia skelbia, esą apribojimai įvesti nesulaukus išsamesnio VMVT paaiškinimo apie padėtį Lietuvoje.
Tuo tarpu VMVT buvo gana aktyvi teikdama skubotus reikalavimus dėl etikečių, stabdydama prekybą daržovėmis.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas sakė, kad draudimas išvežti lietuviškas kiaules augintojams kainuos iki 25 mln. Lt. „Susidarė mėsos perteklius rinkoje, juk kiaulėms nepasakysi, kad mažiau paršelių vestų, – liūdnai juokavo vadovas. – Todėl mėsos kaina visiškai neatitinka išlaidų.“
ES taiko gana griežtus reikalavimus kiaulių maro atveju. Blogiausia, kad jų atšaukimo tenka laukti apie mėnesį, kol nutarimai pasirodo oficialiame Briuselio leidinyje. Todėl ir pažabojus marą bei praėjus nustatytam draudimų terminui tikrovėje eksportas galės būti atnaujintas tik spalio 6 d.
Iš 50-ies šalies kiaulių augintojų ne mažiau kaip pusė, asociacijos atstovų teigimu, šią vasarą balansuoja ant išlikimo ribos. „Tie ūkiai, kurie dar turi kažkiek sukaupę pinigų iš geresnių metų, gal dar pratemps kurį laiką. Tačiau tiems, kurie neturi pinigų, o tokių tikrai yra, bus sudėtinga, – mano A.Baravykas. – Grėsmė bankrutuoti kai kuriems ūkiams buvo iškilusi ir prieš kiaulių marą, tačiau, pridėjus dar ir šį veiksnį bei neigiamus kainų pokyčius, susidarė aplinkybės, vedančios bankroto link.“
Tarnyba pasyvi
A.Baravykas pastebi, kad VMVT, kiaulių kompleksams atsidūrus nepavydėtinoje padėtyje, užsiima tik pranešimais, vykdo kiaulių skerdimo priežiūrą, bet daugiau niekuo nesirūpina. „Kažkodėl neatliekami tyrimai, nepateikiamos bent hipotezės, iš kur atsirado kiaulių maras, kaip būtų galima užkirsti jam kelią ateityje, – stebėjosi jis. – Asociacija jau seniai yra pateikusi įvairių prevencinių priemonių planų, bet jais nesidomima.“
Kiaulių augintojų atstovo nuomone, ES taikomi itin griežti ir biurokratiniai reikalavimai. „Kodėl, maro židinį užfiksavus tik viename rajone, turi nukentėti visa Lietuva, – piktinosi A.Baravykas. – Manau, kad VMVT darbas ir būtų teikti siūlymus politikams deryboms su Briuselio biurokratija, siekti palankesnių sprendimų. Išskersti kiaules kompleksuose paprasta, bet kol kas tik tuo ir užsiima VMVT.“
Tyla būna ir bloga byla
Dėl kiaulių maro Rusijos veterinarijos tarnyba uždraudė ne tik gyvų kiaulių, bet ir termiškai neapdorotos kiaulienos importą. Draudimo įvežti perdirbėjų produkciją iki tol nebuvo, nors apie maro židinius pranešama nuo vasaros pradžios. Apribojimai priimti tik liepos 13 d.
Rusijos žemės ūkio ministerija draudimo priežastimi įvardijo Lietuvos VMVT tylėjimą. „Dėl tolesnio klasikinio kiaulių maro plitimo ir nesant oficialios informacijos iš Lietuvos VMVT laikinai apribojamas gyvų kiaulių, kuilių spermos, skerdenos, termiškai neapdorotos kiaulienos importas“, – skelbia Rusijos žemės ūkio ministerija.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas teigė, kad ši Rusijos informacija yra neteisinga, nes VMVT esą visą reikiamą informaciją teikė. Bet tai tik atsakymas žiniasklaidai, daugiau pastangų išaiškinti tikrą padėtį šalyje VMVT neparodė, nors dėl to nukenčia mūsų valstybė, prarasdama mokesčius biudžetui, daroma žala verslui.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Egidijus Mackevičius minėjo, kad kai kurioms įmonėms šis Rusijos sprendimas yra skausmingas, patiriama netikėtų nuostolių. „Gaila, kad tai įvyksta dėl biurokratinių trukdžių ir nesusikalbėjimo“, – apgailestavo jis.
Greiti grasinti
Nepasitenkinimą VMVT darbu verslininkai reiškė ne tik kiaulių maro metu. Neseniai pareigūnai buvo užsimoję uždrausti užrašus „Be E“, „Be konservantų“, „Be maisto priedų“, jeigu gamintojas per savaitę nuo nutarimo įsigaliojimo nepateiks laboratorijos išvadų. „Taip elgtis negalima. Naujovė visiškai neaptarta su verslininkais, – pavasarį po skuboto VMVT sprendimo kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas. – Gamintojai nepasiruošę, jie prisigaminę pakuočių su užrašais „Be E“, „Be konservantų“ ir pan.“
Tik po kilusio visuotinio verslo pasaulio pasipiktinimo terminas buvo nukeltas.
VMVT veiksmai pastaruoju metu ypač dažnai kelia konfliktines situacijas su įmonėmis. Antai pavasarį VMVT paskelbė, kad įmonės „Volfas Engelman“ pagaminta gira turėtų vadintis giros gėrimu, nes esą joje rasta saldiklių ir dėl to įsakyta sustabdyti prekyba šiuo gėrimu. Po pakartotinių tyrimų jokių saldiklių nerasta. Įmonė savo nuostolius įvertino šimtais tūkstančių litų.
„Skaičiuojame visas logistikos, sandėliavimo, utilizavimo ir kitas išlaidas bei negautas pajamas. Tačiau tai sudaro tik dešimtąją žalos dalį. Daug didesnė žala padaryta prekės ženklui, reputacijai. Manome, kad šio įvykio nematerialinė žala gali siekti kelis šimtus tūkstančių litų. Mūsų gaminama gira antrus metus iš eilės pripažinta populiariausia Lietuvoje. Ji yra rinkos lyderė ir užima daugiau nei 30 proc. rinkos. Tokie įvykiai – kontroliuojančių valstybinių institucijų klaidos, kai neįsitikinus tyrimų patikimumu skubama tai viešai skelbti, daro didelę žalą verslui, klaidina vartotojus“, – teigė „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Vytautas Meištas.
VMVT vadovas Jonas Milius aiškina, kad tarnyba pirmiausia rūpinasi vartotojais, ji laimi visas verslininkų iškeltas jiems bylas.
