Aiškėja, jog sumaištį sukėlę dokumentai, kuriuos rudenį gavo buvusi Liustracijos komisijos vadovė Dalia Kuodytė, galėjo dingti iš KGB veiklą 1991-1992 metais tyrusios Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo (AT-AS) komisijos. Tai nustatė specialų tyrimą baigusi Seimo narių darbo grupė.
Tuometinė Liustracijos komisijos vadovė D. Kuodytė rugsėjį pranešė gavusi šūsnį 1991-1992 metais veikusios komisijos KGB veiklai tirti archyvinės medžiagos, bet atsisakė nurodyti šiuos dokumentus perdavusį asmenį.
Seime tuomet sudaryta darbo grupė, kuri turėjo sutikrinti 1991-1992 metais parlamente veikusios AT - Atkuriamojo Seimo nario Balio Gajausko vadovautos komisijos archyvui perduotus dokumentus su archyvo aprašais.
Tyrimą baigusi darbo grupė nustatė, jog kai kurių D. Kuodytės perduotų dokumentų kopijų, kurios buvo su Aukščiausiosios Tarybos antspaudu, archyve nėra.
"Suradome, kad keletas dokumentų tuose atneštuose maišuose - su Aukščiausios Tarybos antspaudu, tačiau B. Gajausko komisijoj tų dokumentų jokių pėdsakų nėra. Buvo surasta dokumentų, gyventojai jau tada, 1992 metais parašė komisijai apie savo kontaktus su KGB - komisijoj jokio pėdsako mes neradome, o tuose maišuose, kurie buvo perduoti, dokumentų kopijos atsirado", - BNS sakė darbo grupės narys socialliberalas Alvydas Sadeckas.
"Reiškia, komisijoje tie dokumentai cirkuliavo neaišku kaip - be apskaitos, be fiksavimo, o tai labai svarbūs dokumentai. Žmogus atėjo, jis tikėjosi, kad jo pareiškimas, jo pasakojimai apie kontaktus su KGB bus priimti", - tęsė parlamentaras.
Pasak A. Sadecko, D. Kuodytei perduotoje medžiagoje KGB veiklą tyrusiai komisijai adresuotų kreipimųsi, kuriuose žmonės praneša apie savo kontaktus su sovietų saugumu, kopijų, kurių originalų nėra archyve, rasta apie pusantro šimto.
"Daug, apie pusantro šimto tų dokumentų, kuriuose žmonės pateikė žinias apie savo santykius, tam tikrus turėtus santykius su KGB, negalima dar sakyti - bendradarbiavimu, sunku dar vertinti", - sakė A. Sadeckas.
Tarp dokumentų, kurių kopijos atiduotos D. Kuodytei, tačiau jų nėra archyve - ir premjero patarėjo Viliaus Kavaliausko kreipimasis į komisiją.
Liustracijos komisija buvo nustačiusi, jog V. Kavaliauskas sąmoningai bendradarbiavo su KGB, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą panaikino, argumentuodamas, jog jis nemotyvuotas.
A. Sadecko teigimu, dingus minėtiems dokumentams, į komisiją kreipęsi žmonės liko apgauti - nors pranešė apie savo kontaktus ar bendradarbiavimą su KGB, kadangi dokumentai dingo, tai liko neužfiksuota.
Tuo tarpu nuo 2000 metų galiojęs Liustracijos įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiesiems bendradarbiams leido prisipažinti dėl bendradarbiavimo, šitaip išvengiant pasekmių - prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo KGB praeitį laukė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.
Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį Liustracijos komisijai prisipažino maždaug pusantro tūkstančio buvusių KGB darbuotojų ir agentų.
Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo narys Balys Gajauskas, dar tuomet, kai ant jo vadovautos komisijos krito įtarimų šešėlis, D. Kuodytei sulaukus minėtos medžiagos, kategoriškai neigė, jog dokumentai galėjo dingti iš komisijos.
B. Gajauskas tvirtino, kad iš buvusių KGB rūmų, kuriuos saugojo kariai, nebuvo galima išsinešti nė vieno dokumento.
