Buvusių slaptųjų KGB agentų bylų viešinimas užtruks ir nebus greitas ir paprastas. Vis dėlto, tai padaryti būtina. Tokią nuomonę, komentuodama prezidentės raginimą kuo greičiau baigti liustracijos procesą, išsakė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė.
Reikia išsamaus vaizdo
– Prezidentė D. Grybauskaitė pareikalavo kuo greičiau baigti liustraciją: paviešinti archyvuose sukauptą medžiagą. Esą turi būti pradėtas masinis žmonių švietimas apie KGB veiklą. Jei Seimas tam pritartų, kaip tas procesas galėtų atrodyti? – “Balsas.lt savaitė” paklausė B. Burauskaitės.
– Ta medžiaga archyvuose šiuo metu yra slapta ir nesusisteminta. Viešinimas nereikš, kad mes imame viską iš eilės, kas guli lentynose, ir skelbiame. Mano galva, Liustracijos komisija – tai esu sakiusi ir prezidentei – turėtų dirbti ir toliau. Reikia turėti darbo grupę, renkančią dokumentus, kuriuose yra informacija ne tik apie agentus, bet ir apie visą sistemą. Pavyzdžiui, kadrinius darbuotojus, jų funkcijas, užverbuotus asmenis, patikimus asmenis, konspiracinių butų lankytojus.
Reikia, kad visuomenė gautų išsamų vaizdą to, kas vyko su KGB iškaba. Kaip buvo įtraukiami žmonės, kaip jie buvo šantažuojami, kad bendradarbiautų, kaip buvo persekiojami ir panašiai. Tačiau tai – tik viena pusė.
Darbo grupė tokią medžiagą turėtų rinkti, o komisija − ją skelbti arba grąžinti darbo grupei, kad ši, tarkime, dar pasigilintų. Tai nėra paprastas dalykas – tai darbas, kuriam reikalingi profesionalūs ir patikimi tyrėjai.
K. Prunskienės problema
– Kitaip tariant, būtų skelbiamas visas informacijos blokas, kad žmonės susidarytų sovietinės saugumo sistemos bendrą vaizdą, ar ji vis dėlto būtų skelbiama dalimis?
– Visuma iš karto – labai didelis darbas, nebūtų tokių galimybių. Manau, kad būtų skelbiama tam tikromis porcijomis. Sakykime, pasirinkus vieną iš kriterijų: chronologinį, teritorinį arba, pavyzdžiui, imant KGB centrinio aparato ar rajono veiklą.
– Galbūt internete galėsime ieškoti žmogaus pagal pavardę, bus sudaryti kokie nors sąrašai su komentarais?
– Jokie sąrašai niekada neatsiras. Nežinau, kodėl toks mitas sklando. Nei komisijos, nei darbo grupės tikslas niekada nebus sudaryti agentų sąrašo: bus pateikiama KGB veikla, kurioje matysime savo vietą turėjusią ir vaidmenį atlikusią užverbuotų asmenų grupę. Manau, bus skelbiami autentiški dokumentai: bus jų vertimas, paaiškinimai ir t. t.
Dokumentų skelbimui reikėtų pasiruošti. Tam reikėtų mažiausiai metų. Kitas klausimas – finansavimas: ar žmonės dirbs už pinigus, ar kaip visuomeninimai talkininkai. Taip ir 10 metų galima ruošti vieną dokumentą.
– Vyrauja nuomonė, jog visa ligšiolinė Liustracijos komisijos veikla, visas tas KGB bendradarbių ar su šia organizacija susijusių asmenų viešinimas – imitacija. Esą komisija per visą savo darbo laiką tik ir liustruoja Kazimirą Prunskienę.
– Problema buvo ta, jog kiekvieną savo sprendimą reikėjo įrodyti teisme. O mūsų teismai – bendro pobūdžio, nesusipažinę su agentūrinių, archyvinių dokumentų specifika. Pavyzdžiui, ką reiškia operatyvininko juodraštis, kuriame jis rašo savo planus. Jo autentiškumas tyrinėtojui labai daug ką sako. O teismui – ne.
Tad, prieš pradedant skelbti, turėtų būti aptariami šaltiniai, jų įrodomoji reikšmė. Iki šiol to neatliko, pavyzdžiui, kokia nors teisininkų grupė, kuri tada galėtų priimti adekvatų sprendimą, panašų į Liustracijos komisijos – jie suprastų tų dokumentų reikšmę ir vertę taip pat kaip ir Liustracijos komisijos specialistai.
Kalbant pie K. Prunskienę − reikia tiesiog paimti ir išslaptinti jos bylą ir visą ją paskelbti. Nieko daugiau. Skaitantys žmonės mato, turi savo nuomonę. Teismas ją įslaptino.
Dūmeliai turi sklaidytis
– Ar liustracijos idėja vis dar aktuali?
– Visuomenė turi teisę žinoti, kas vyko. Kodėl viskas, kas vyko 50 metų, turi būti nuslėpta? Tai neturi būti uždaryta ar užrakinta. Reikia vieną sykį išsklaidyti mitus, apipynusius sovietų slaptosios tarnybos veiklą.
Vieni KGB tiesiog demonizuoja, kiti – niekina, esą kiekvienas vos pašnekėjęs su „kagėbistu“ iš karto būdavo įrašytas į agentų sąrašus ir t. t. Kai žmonės susipažins su tikrąja veikla, paremta autentiškais dokumentais, manau, daug dūmelių išsisklaidys. Žinoti tiesą, o ne kieno nors interpretacijas, – labai sveika.
Juolab tie dokumentai, kurie bus skelbiami, turės būti ir komentuojami. Tačiau komentuojamas ne jame minimas asmuo, o dokumento reikšmė. Kaip ir visos įstaigos, KGB rašė ataskaitas, darbo planus. Tad viešinimą siūlyčiau pradėti nuo visų skyrių planų, ataskaitų, susijusių su agentų veikla. Ir jau vien tai žmonėms turėtų būti įdomu. Tai padėtų suprasti, įsivaizduoti, kaip viskas vyko.
