Keturkojis turistas, arba kaip saugiai keliauti su gyvūnu

Per atos­to­gas dau­gu­ma žmo­nių, lai­kan­čių įvai­rius gy­vū­nus, ke­liau­ja drau­ge su sa­vo au­gin­ti­niais. Ar gy­vū­nų sa­vi­nin­kai su­si­pa­ži­nę su tam tik­rais ve­te­ri­na­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mais, ku­rių bū­ti­na lai­ky­tis ke­liau­jant su au­gin­ti­niu?

Anot Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to Vi­ru­so­lo­gi­nių ty­ri­mų sky­riaus ve­dė­jos In­gri­dos Ja­ce­vi­čie­nės, ke­lio­nei de­rė­tų ruoš­tis iš anks­to. Ge­riau­sia – ne vė­liau kaip 4 mė­ne­siai iki iš­vy­ki­mo. Iš anks­to reik­tų su­si­pa­žin­ti su tos ša­lies, į ku­rią vyks­ta­ma, gy­vū­nams ke­lia­mais rei­ka­la­vi­mais.

Spe­cia­lis­tė įspė­ja, gy­vū­nai ga­li sirg­ti žmo­nėms pa­vo­jin­go­mis už­kre­čia­mo­mis li­go­mis, ir, sie­kiant už­tik­rin­ti rei­kia­mą svei­ka­tos sau­gu­mą, bū­ti­na lai­ky­tis nu­sta­ty­tų gy­vū­nų pa­tik­ri­ni­mo ir ve­ži­mo rei­ka­la­vi­mų.

At­si­žvel­giant į pa­ge­rė­ju­sią sa­ni­ta­ri­jos Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­dė­tį, kal­bant apie pa­siut­li­gę ir ki­tas li­gas, iš da­lies pa­keis­ta ne­ko­mer­ci­niam gy­vū­nų au­gin­ti­nių ju­dė­ji­mui tai­ko­ma tvar­ka.

Pri­ta­riant moks­li­nin­kų nuo­mo­nei dėl gy­vū­nų au­gin­ti­nių skie­pi­ji­mo, reg­la­men­te su­pap­ras­tin­tos su ju­dė­ji­mo ga­li­my­be su­si­ju­sios gy­vū­nų pro­fi­lak­ti­nės ir jų ve­ži­mą leng­vi­nan­čios prie­mo­nės.

Ve­te­ri­na­ri­niai rei­ka­la­vi­mai

Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se pa­ge­rė­jus pa­dė­čiai pa­siut­li­gės po­žiū­riu, Ai­ri­ja, Mal­ta, Šve­di­ja ir Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė at­si­sa­kė sis­te­mos, pa­gal ku­rią bu­vo nu­sta­ty­tas še­šių mė­ne­sių pri­va­lo­ma­sis ka­ran­ti­nas ir ku­rią jos de­šimt­me­čiais tai­kė į jų ša­lis įve­ža­miems tam tik­riems gy­vū­nams au­gin­ti­niams, ir pra­dė­jo tai­ky­ti ki­tą, ne to­kią griež­tą sis­te­mą, ku­ria už­tik­ri­na­mas sau­gos ly­gis, ly­gia­ver­tis nu­sta­ty­ta­jam Reg­la­men­te (EB) Nr. 998/2003.

Šios vals­ty­bės na­rės iš­var­dy­tos Reg­la­men­to (EB) Nr. 998/2003 II prie­do A da­ly­je ir iki 2011 me­tų gruo­džio 31 die­nos jos tu­rė­jo, va­do­vau­da­mo­si sa­vo na­cio­na­li­nė­mis tai­syk­lė­mis, ne tik rei­ka­lau­ti, kad gy­vū­nas bū­tų tin­ka­mai pa­skie­py­tas nuo pa­siut­li­gės, bet ir prieš įve­žant tik­rin­ti, ar iš ki­tų vals­ty­bių na­rių ir tam tik­rų tre­čių­jų ša­lių bei te­ri­to­ri­jų įve­ža­mų šu­nų ir ka­čių au­gin­ti­nių vak­ci­nos yra veiks­min­gos.

Pa­gal nuo 2012 me­tų sau­sio tai­ko­mą rei­ka­la­vi­mą vi­si šu­nys tu­ri bū­ti gy­dy­ti nuo kas­pi­nuo­čio, kad juos bū­tų ga­li­ma vež­tis į Suo­mi­ją, Ai­ri­ją, Mal­tą ar Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę. Vi­sa in­for­ma­ci­ja apie to­kį gy­dy­mą tu­ri bū­ti įra­šy­ta gy­vū­no pa­se. Šu­nį ga­li­ma vež­tis pra­ėjus ne dau­giau kaip pen­kioms die­noms nuo gy­dy­mo.

Gy­vū­no au­gin­ti­nio pa­sas (iden­ti­fi­ka­ci­ja, skie­pai nuo pa­siut­li­gės)

No­rint sau­giai ke­liau­ti su gy­vū­nais au­gin­ti­niais už mū­sų ša­lies ri­bų ar įsi­vež­ti juos iš ki­tų ša­lių, kaip pa­ta­ria ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tė I.Ja­ce­vi­čie­nė, rei­kia lai­ky­tis pa­tvir­tin­tų ve­te­ri­na­ri­nių rei­ka­la­vi­mų. Svar­biau­sia, kad ve­ža­mi gy­vū­nai au­gin­ti­niai bū­tų svei­ki, be kli­ni­ki­nių po­žy­mių.

Gy­vū­no au­gin­ti­nio sa­vi­nin­kas pri­va­lo tu­rė­ti gy­vū­no au­gin­ti­nio pa­są, gy­vū­nas tu­ri bū­ti iden­ti­fi­kuo­tas at­sa­kik­lio im­plan­tu ar ta­tui­ruo­te ir pa­skie­py­tas nuo pa­siut­li­gės.

Gy­vū­no au­gin­ti­nio pa­se tu­ri bū­ti ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo at­žy­mos apie gy­vū­nui at­lik­tą vak­ci­na­ci­ją nuo pa­siut­li­gės ir ki­tų li­gų bei at­lik­tos ki­tos pri­va­lo­mos pro­fi­lak­ti­nės prie­mo­nės nuo ki­tų li­gų (pvz., echi­no­ko­ko­zės) vyks­tant į tam tik­ras ES ša­lis, nu­ro­dy­tas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos de­le­guo­to­jo reg­la­men­to Nr. 1152/2011 I prie­de. Vak­ci­na­ci­ja nuo pa­siut­li­gės pri­pa­žįs­ta­ma ga­lio­jan­ti tik ta­da, kai po skie­pi­ji­mo bū­na pra­ėju­si ne ma­žiau kaip 21 die­na, ta­čiau ne dau­giau kaip me­tai.

Lie­tu­vo­je iden­ti­fi­kuo­ti gy­vū­nus ir iš­duo­ti jiems pa­sus, kaip aiš­ki­na I.Ja­ce­vi­čie­nė, ga­li ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jai, dir­ban­tys ve­te­ri­na­ri­jos gy­dyk­lo­se. Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) gy­vū­no au­gin­ti­nio pa­sas pri­pa­žįs­ta­mas vi­so­se ES vals­ty­bė­se na­rė­se, taip pat Nor­ve­gi­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Va­ti­ka­ne, San Ma­ri­ne ir kt.

Ser­ti­fi­ka­tas

Jei­gu gy­vū­nas ve­ža­mas į tre­čią­sias ša­lis ar­ba iš­ve­ža­mas iš jų, be ES gy­vū­no au­gin­ti­nio pa­so, pri­va­lo­ma tu­rė­ti vals­ty­bi­nio ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo iš­duo­tą ser­ti­fi­ka­tą.

Iden­ti­fi­ka­vi­mas at­sa­kik­lio im­plan­ta­vi­mu

Rei­ka­la­vi­mai dėl ne­ko­mer­ci­nio gy­vū­nų au­gin­ti­nių (šu­nų, ka­čių, šeš­kų) ju­dė­ji­mo tarp ES vals­ty­bių ir jų įve­ži­mo iš tre­čių­jų ša­lių nu­ma­ty­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos reg­la­men­te (EB) Nr. 998/2003. Gy­vū­nai pa­gal mi­nė­tą Reg­la­men­tą nuo 2011 me­tų lie­pos 3 die­nos tu­ri bū­ti iden­ti­fi­kuo­ti tik at­sa­kik­lio im­plan­ta­vi­mu.

Ta­čiau, pa­brė­žia I.Ja­ce­vi­čie­nė, ke­liau­to­jai, vyks­tan­tys į to­kias ša­lis kaip Šve­di­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, Mal­ta ir Ai­ri­ja, tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad šio­se ša­ly­se ta­tui­ruo­tė ne­pri­pa­žįs­ta­ma. Iden­ti­fi­ka­vus gy­vū­ną, iš­duo­da­mas nu­sta­ty­tos for­mos ES au­gin­ti­nio pa­sas. Svar­bu ir tai, kad vak­ci­na­ci­ja nuo pa­siut­li­gės gy­vū­nui tu­ri bū­ti at­lie­ka­ma, kai jau im­plan­tuo­tas at­sa­kik­lis. Ki­tu at­ve­ju vak­ci­na­ci­ja bus ne­ga­lio­jan­ti ir ją rei­kės at­lik­ti iš nau­jo.

Pa­sak sky­riaus ve­dė­jos, at­sa­kik­lio im­plan­tas lai­ko­mas vie­nin­te­le ir iš­skir­ti­ne šu­nų, ka­čių ir šeš­kų iden­ti­fi­ka­vi­mo prie­mo­ne, ku­ria nuo šiol kei­čia­mas žen­kli­ni­mas ta­tui­ruo­te, pri­pa­žįs­ta­ma tin­ka­ma iden­ti­fi­ka­vi­mo prie­mo­ne tik tais at­ve­jais, kai gy­vū­nas jau bu­vo pa­žy­mė­tas šiuo bū­du.

Ki­tų, ku­rie prieš tai bu­vo iden­ti­fi­kuo­ti ta­tui­ruo­te ir tu­ri tai pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą, iš nau­jo iden­ti­fi­kuo­ti at­sa­kik­liu im­plan­tu ne­rei­kia. At­sa­kik­liu pa­žen­klin­tus gy­vū­nus leng­viau pa­tik­rin­ti, ar jie ati­tin­ka pre­ven­ci­nes svei­ka­tos prie­mo­nes, skir­tas ap­sau­go­ti juos nuo li­gų. To­kios prie­mo­nės už­tik­ri­na ga­li­my­bę im­tis ben­drų veiks­mų iš­ki­lus vi­suo­me­nės svei­ka­tos pa­vo­jui.

Skie­pi­ji­mas nuo pa­siut­li­gės

Pa­siut­li­gė yra vi­ru­si­nė li­ga – vie­na iš se­niau­sių ir pa­vo­jin­giau­sių žmo­nių ir gy­vū­nų li­gų, per­duo­da­ma tie­sio­giai nuo gy­vū­no gy­vū­nui ir nuo gy­vū­no žmo­gui. Pa­siut­li­ge dau­giau­sia ser­ga lau­ki­niai ir na­mi­niai mė­sė­džiai gy­vū­nai, ga­lin­tys su­kel­ti rim­tų pa­da­ri­nių vi­suo­me­nės svei­ka­tai. Skie­pai nuo pa­siut­li­gės yra vie­nin­te­lė prie­mo­nė nuo šios li­gos. To­dėl gy­vū­nai au­gin­ti­niai (šu­nys, ka­tės ir šeš­kai) tu­ri bū­ti pa­skie­py­ti (ne anks­čiau kaip prieš 12 mė­ne­sių ir ne vė­liau kaip 30 die­nų iki iš­vy­ki­mo) nuo pa­siut­li­gės.

At­lie­kant kas­me­ti­nę re­vak­ci­na­ci­ją rei­ka­la­vi­mai ne­tai­ko­mi dėl 30 die­nų in­ku­ba­ci­nio pe­ri­odo iki iš­vy­ki­mo. Be vak­ci­na­ci­jos, rei­kia at­lik­ti ir de­hel­min­ti­za­ci­ją (kir­mė­lių ša­li­ni­mą). Duo­me­nys apie skie­pus tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ti au­gin­ti­nio pa­se.

Krau­jo ty­ri­mai pa­siut­li­gės an­ti­kū­nų tit­rui nu­sta­ty­ti

Ke­liau­to­jai su gy­vū­nais au­gin­ti­niais tu­rė­tų ži­no­ti, tei­gia I.Ja­ce­vi­čie­nė, kad šiems tu­ri bū­ti at­lik­ta ga­lio­jan­ti vak­ci­na­ci­ja nuo pa­siut­li­gės, kaip nu­ro­dy­ta Reg­la­men­to 998/2003 Ib prie­de, ta­čiau pa­nai­kin­tas vie­nas rei­ka­la­vi­mas dėl krau­jo ty­ri­mo, jog skie­pai nuo pa­siut­li­gės bu­vo veiks­min­gi.

Šis rei­ka­la­vi­mas nuo 2012 me­tų ne­tai­ko­mas gy­vū­nams, įve­ža­miems iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ki­tų pa­tvir­tin­tų ša­lių. Jei ke­liau­ja­ma į vals­ty­bes, ku­rios rei­ka­lau­ja, kad gy­vū­nui au­gin­ti­niui bū­tų at­lik­tas krau­jo ty­ri­mas pa­siut­li­gės an­ti­kū­nų tit­rui nu­sta­ty­ti, pir­miau­sia bū­ti­na su gy­vū­nu kreip­tis į pri­va­tų ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ją, ku­ris pa­im­tų mė­gi­nį šiam ty­ri­mui. Gy­vū­nams ty­ri­mą dėl pa­siut­li­gės an­ti­kū­nų tit­ro nu­sta­ty­mo ga­li­ma at­lik­ti pra­ėjus bent 30 die­nų po skie­pų nuo pa­siut­li­gės.

Ty­ri­mai at­lie­ka­mi

Ty­ri­mai dėl pa­siut­li­gės an­ti­kū­nų nu­sta­ty­mo neut­ra­li­za­ci­jos me­to­du ga­li bū­ti at­lie­ka­mi tik ES pa­tvir­tin­to­se la­bo­ra­to­ri­jo­se.

Lie­tu­vo­je šie ty­ri­mai mo­ka­mi ir at­lie­ka­mi Na­cio­na­li­nia­me mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­te. Sie­kiant ap­sau­go­ti var­to­to­jų svei­ka­tą nuo pa­vo­jin­gų gy­vū­nų už­kre­čia­mų li­gų pli­ti­mo, ins­ti­tu­to la­bo­ra­to­ri­jo­se nuo­lat at­lie­ka­mi šių li­gų, tarp jų ir pa­siut­li­gės, la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai.

Pa­skie­py­tų nuo pa­siut­li­gės gy­vū­nų an­ti­kū­nų tit­ras tu­ri bū­ti bent 0,5 TV/ml (tarp­tau­ti­nių vie­ne­tų mi­li­lit­re). Jei­gu an­ti­kū­nų tit­ras ma­žes­nis, gy­vū­ną rei­kia pa­skie­py­ti pa­kar­to­ti­nai ir pra­ėjus 30 die­nų skie­po ty­ri­mą at­lik­ti dar kar­tą. Gy­vū­no pa­se tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ti an­ti­kū­nų tit­ro duo­me­nys.

Jo­nė VASILIAUSKAITĖ