Giedrius Vitkauskas, Jovita Sukackaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Policija žino, kaip galėtų lengviau atpažinti ir operatyviau reaguoti į pavojingus smurto artimoje aplinkoje atvejus, tačiau pinigų tam neatranda ir po to, kai nesulaukusi policijos pagalbos sutuoktinio nužudyta keturių vaikų motina. Policija taip pat baksnoja į teisinį apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje jovalą, tačiau nauji seimūnų siūlymai to niekaip nespręstų.
Klaipėdos rajone net 5 valandas policijos pagalbos nesulaukusi moteris buvo nužudyta girto vyro. Į teisiamųjų suolą siunčiami tądien budėję Klaipėdos rajono policijos patruliai, kuriems už netinkamai atliktas tarnybines pareigas gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Į teismą keliauja ir smurtautojas.
Turi sprendimą, bet ne pinigų
„Tas pranešimas turėjo būti įvertintas kaip smurtas artimoje aplinkoje. Į tokius pranešimus policija reaguoja skubiai, turėtų reaguoti skubiai“, – teigia Jelena Montvilienė, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotoja.
Policija sako, kad kartais gaudama ne visą informaciją ir negali tinkamai įvertinti, kiek įvykis pavojingas. Situacija pasikeistų, jei pareigūnai po ranka turėtų visą probleminės šeimos istoriją.
„Kai nuo pirmo skambučio yra matoma istorija, matoma kaip anksčiau buvo įvertinta rizika ir kokia dabar yra rizika, tada vyksta viskas tvarkingiau, greičiau. Aišku, gali kažkas prasprūsti pro sistemą, bet bendras vaizdas geresnis“, – teigia Dovilė Petrauskaitė, Moterų informacijos centro teisininkė.
Tačiau policija sako, kad tokiai sistemai nėra lėšų.
„Šiuo klausimu dirbama, bet tai pareikalautų didelių investicijų, didelių finansinių pajėgumų. Kol kas jų nenumatyta“, – teigia Tomas Babravičius, Policijos departamento Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkas.
Nėra sistemos? Tai tik ledkalnio viršūnė
Pinigų stygiumiu besiskundžianti policija sako, kad tai tik ledkalnio viršūnė. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas dubliuoja Baudžiamąjį kodeksą, todėl lieka neaišku, kaip bausti teismo draudimą artintis prie aukos pažeidusį asmenį.
Policija tokių atvejų fiksuoja šimtus, tačiau per metus vos kelios dešimtys sėda į areštinę. Ir jau po paros vėl gali laisvai grįžti smurtauti.
T. Babravičius aiškina, kad smurtautojas negali būti suimamas, nes griežčiausia kardomoji priemonė tokiais atvejais – areštas.
Be to, jo teigimu, jei pažeidžiama Baudžiamąjį kodeksą dubliuojanti nuostata, už tai jokia atsakomybė negali būti taikoma.
Politikai puola taisyti įstatymą
Paskutinė ES priėmusi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą Lietuva ir toliau jį sunkiai įgyvendina. Politikai, apkrovę policiją darbu ir tam biudžete neskyrę nė lito, skuba taisyti įstatymą. Jie siūlo, kad smurto aukai bent jau būtų suteikta informacija, kokios sankcijos laukia skriaudiko.
„Visais atvejais aukai būtų pranešama apie tai, kokios kardomosios priemonės ar apsaugos priemonės, kokie apribojimai yra taikomi smurtautojui. (...) Pavyzdžiui, gali būti paleistas smurtautojas (...) ir ji nežinos, ir ji negalės pati imtis apsisaugojimo priemonių“, – teigia pataisas pateikusi Giedrė Purvaneckienė, Seimo Socialdemokratų frakcijos narė.
Iki šiol galiojo tvarka, kad policija apie smurtą šeimoje specializuotus pagalbos centrus informuoja tik aukai sutikus. Dabar parlamentarė siūlo, kad policija apie smurto atvejus pagalbos centrams praneštų visuomet.
„Žmogui nereikia daryti sprendimo, nes po smurtinio įvykio jis yra sunkioje padėtyje, jam apskritai sunku vertinti situaciją, priimti kažkokius sprendimus“, – teigia politikė.
Taip pat siūloma, kad kiekvienas smurtą šeimoje matęs nepilnametis, net nepatyręs prievartos, turėtų apsilankyti pas psichologą. Apie smurto liudininkais tapusius nepilnamečius policija pagalbos centrams turėtų pranešti ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
