Kai tėvas išvyko, šeimos pagrandukui Henrikui buvo vos metai ir trys mėnesiai, dabar jam jau – visi 8-eri. Likimo valiai su atžalų kraičiu palikta Eva vertėsi sunkiai: būdavo dienų, kai nežinojo, nei ką vaikams į lėkštes įdėti, nei iš kur malkų žiemai prasimanyti, nei už ką mokesčius susimokėti. Maža to, dar ir nuo kaimynų apkalbų tekdavo gintis, o vaikams – nuo bendraamžių patyčių.
„Kaime žmonės žiaurūs, – atsidūsta moteris. – Nežinau, kaip tada išgyvenau, nenoriu net prisiminti, nes buvo siaubinga. Viena su trimis vaikais, tačiau oficialiai neišsiskyrusi, todėl valstybė nieko nepadėjo – teko verstis iš vos 200 litų pašalpos.“
Už tiek net ir kaime gyvenant pramisti sunku, ką ir kalbėti apie buities susitvarkymą – be vyriškos rankos stogas ir liko kiauras, todėl lyjant namo grindis tenka užkloti plėvele.
„Aš galiu ir kampus padažyti, ir vinį įkalti, bet kapitalinio remonto nepadaryčiau“, – prisipažįsta Eva, dabar gyvenimą bandanti kurti su kiti žmogumi. Prieš trejus metus nuo jo susilaukė dukters Evelinos.
Tėvas apsireiškė po šešerių metų
Vyrą pražuvėlį Eva sutiko tik po šešerių metų – jo tetos laidotuvėse. Pamatęs jau gerokai paūgėjusius vaikus tėvas staiga atsitokėjo ir prisiminė pareigas.
„Apsiverkė, matyt, kaltę pajutęs – sąžinės balsas prabudo“, – svarsto Eva. Netrukus vyras pasiūlė vaikams pasisvečiuoti pas jį Anglijoje. Nieko bloga neįtardama Eva ir išleido.
Tačiau po to dėl tokio savo sprendimo ašaras liejo: Robertas nusprendė, kad vaikams su juo geriau –esą nėra reikalo grįžti į Lietuvą.
„Tiek streso patyriau, verkdavau per dienas. Žinote, jis ten vaikams skanesnio maisto nuperka, gal kokį geresnį drabužį – taip ir papirko. Laimė, mažasis Henrikas, iš esmės augęs be tėvo ir jo neprisiminęs, grįžo atgal pas mane“, – pasakoja Eva.
Akys išdavikės
Šiandien su sūnumis – 15 metų Haroldu ir 11-ečiu Hubertu – Eva kone kas vakarą bendrauja internetu. Vien dėl jų jį įsivedė, nors tai ir nepigiai kainuoja.
„Negerai jiems ten – trūksta manęs: liūdnos akys viską išduoda“, – kalba daugiavaikė motina.
Tiesa, labai džiaugiasi, kad Haroldas pats išmoko groti gitara ir Birmingame pradėjo lankyti krepšinio mokyklą. „Tai įrodymas, kad vaikas turi didelę valią, užsispyrimo ir gali pasiekti tai, ko nori“, – pasididžiavimo neslepia moteris.
Rengia akciją mamoms paremti
Kad išlaikytų šeimą, E.Varanauskienė yra dirbusi ir pas žmones, ir degalinėje, ir mėsos ceche, kol šis nebankrutavo. Šiandien moteris dirba slaugytojos padėjėja Riešės ligoninėje. Darbas sunkus ir fiziškai, ir emociškai, be to, menkai apmokamas. Alga – vos 967 litai, iš kurių vien kelionė į darbą per mėnesį atsieina 130 litų.
„Mes viską pravalgom: nebadaujam, bet skaičiuoju kiekvieną centą, galvoju, ieškau pigesnių produktų“, – sako Eva.
Paklausta, ką jai reiškia artėjanti Motinos diena, moteris atsako net negalvodama: „Man tai yra didžiulė šventė. Būti motina – labai didelė garbė ir atsakomybė. Verbų sekmadienį bažnyčioje klausiausi kunigo pamokslo. Jis kalbėjo apie pašaukimą. Matyt, motinystė ir yra mano pašaukimas – iki pat mirties“, – sako E.Varanauskienė. Artėjančios Motinos dienos proga holdingas „Baltic Media Alliance“ jau ketvirtą kartą rengia labdaros akciją. Paremti mamas galima jau dabar, trumpuoju numeriu 1419 siunčiant SMS žinutę ir įrašius žodį Mama: auka – 5 Lt.
Kiekvienas iš mūsų gali įkvėpti mamas nepasiduoti, nepalūžti ir patikėti, kad jos savo vaikams yra pačios geriausios, nuostabiausios – nepakeičiamos.
