„Su mažyliu nuo rugsėjo mėnesio po ligonines važinėju. Buvome rugsėjį, spalį, lapkritį, gruodį. Kaip išvažiavome sausį, parvažiavome tik vasario 17 dieną. Nuo sausio antros iki penkioliktos dienos išgulėjome Panevėžyje, o po to perkėlė į Kauną dėl epilepsijos stebėjimui. Paskui mums pablogėjo, mus perkėlė į vaikų skyrių, nes bronchinė astma Nedukui paūmėjo. Ten savaitę pagulėjome ir tada mus atgal perkėlė į neurologinį“, – pasakoja I. Miliauskienė.
Moteris sako, kad su jais šiuo metu auga šeši vaikai, o vyriausiasis sūnus jau dirba Kaune.
„Trys mano vaikai – Greta, Emilis ir Nedas – labai sunkiai persirgo gelta – po šios ligos jiems ir išsivystė negalios. Mano aštuonerių metų mergaitė Greta turi bronchinę astmą, taip pat alergiją, raidos sutrikimą. Kai mergytė buvo mažiukė, ją išberdavo iki žaizdų, dabar mokykloje dar irgi išberia. Dviejų metų ir septynių mėnesių Emilis gimė sėdimoje padėtyje – jo klubeliai buvo išnirę, net buvo prognozė, kad jis nevaikščios, bet mes vaiką pastatėme ant kojų. Visgi Emilio raida yra sutrikusi, jis dar nešneka“, – pasakoja daugiavaikė mama.
Jos šešiolikmetę dukrą Laurą buvo partrenkęs automobilis, ir po to mergaitė, pasakoja mama, turėjusi problemų, o jos atmintis dar ir dabar šlubuoja.
Daugiausia rūpesčių dabar moteriai kyla su jauniausiuoju Neduku – prie viso pluošto ligų, moteris dar stebi, nuo kokio maisto berniukas alergiškas, o kai paūmėja bronchinė astma, berniukas ima dusti ir jį reikia vežti į ligoninę.
Vyras visus vaikus augina kaip savus
„Po Gretos, kuri gimė 2008 metais, neplanavau turėti daugiau vaikų, tačiau taip išėjo, kad sukūriau naują šeimą. Dabartinė mano santuoka – trečioji, nuo šio vyro atsirado dar du vaikučiai – Emilis ir Nedukas. Tad su manimi dabar auga šeši vaikai. Žiemą juos auginame kartu su vyru, o kai prasideda sezonas – jis dirba su akmenų apdaila – tai jį mažai matau. Tada tvarkausi su vaikais viena, bet mes esame šauni komanda, dirbame kartu, tvarkomės, problemų su jais neturiu“, – pasakoja moteris.
Inga sako, kad jos šeima rengiasi pirkti kelis paršelius, kad patys turėtų mėsos, taip pat patys augina daržovės, pasidaro mišrainių – ūkininkauja, kad nereikėtų leisti daug pinigų maistui. Jos vaikai, sako Inga, darbštūs, tad kaime dar ir užsidirba – ravi braškes ar eina į bulviakasio talkas.
Sudėjus visas pašalpas už vaikų negalias, taip pat ir alimentus už vaikus, moteris gauna 580 eurus. Tų pinigėlių reikia ir vaistams, ir maistui, ir vaikus į mokyklą išleisti.
„Vyras irgi viską perka visiems vaikams vienodai, jis neskaičiuoja, kad čia mano du, perka visiems. Kai aš su Neduku išvažiuoju į ligoninę, jis visus vaikučius ir prižiūri“, – kalba moteris.
Svajoja apie indaplovę
Dabar šeima gyvename keturių kambarių name, kurį nuomojasi, bet ketina išsipirkti. Moteris sako, kad namui verkiant reikia remonto, reikia sutvarkyti pastato skliautus. Taip pat, kalba Inga, reikia suremontuoti ir kambarį, kuriame gyvena trys mergaitės.
„Išeina tie pinigai greitai: maistui, vaistams, mokesčiams, Emilio darželiui. Sau stengėmės kažko nenusipirkti, kad vaikai viską turėtų. Na, aišku, pasiremontuojame namus, kambarį patapetuojame. Labai džiaugiuosi, kad turime šaunų seniūną ir socialinę darbuotoją: jiems net nesakiau, kad šį mėnesį mus užklupo nelaimės – mirė mano ir vyro mamos – o mums paskyrė vienkartinę išmoką ir išimties atveju dviems mėnesiams skyrė socialinę pašalpą. Tai labai esame jiems dėkingi“, – kalba moteris.
Inga sako, kad, nors ir augina keturis vaikus su negalia, tačiau mano, kad reikia eiti iškelta galva ir galvoti, kad viskas bus gerai. Moteris išlaiko pozityvumą, laisvu laiku mėgsta kepti pyragus.
„Mano vienintelė svajonė, nes juk svajoti galima, yra indaplovė – taip ir vaikams, ir vyrui buitis palengvėtų, kai aš su Neduku išvažiuoju į ligoninę“, – sako moteris.
