Po bemiegės nakties „VIP autobuse“ nesifiksuojančiom sėdynėm Velykų rytą atriedėjom į sostinę. Eiliniu įpročiu, o gal jau net ir papročiu paklausėm Lonely Planet, kad iki centro netoli, tik du kilometrai: „ai nueisim tuos du kilus, pataupom „ant alaus“. J Mūsų kelionės Biblija pajuokavo ahahah – vietoj dviejų beveik dešimties kilometrų katorga virtusi kelionė, kai nugarėlę švelniai glostė 40 laipsnių karštis, tikrai nedrąsino dainuot Aleliuja Velykų proga.
Vientiane, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Aplinka. Žmonės. Nuotaikos
Į Vientianą užsukti verta – jaukus miestas, pasiskolinęs Luang Prabang žydinčias alėjas, tačiau ir mažų nejaukių Laoso miestukų šarmą. Vientianas – kažkoks skolininkas – iš Paryžiaus pasiskolino Triumfo arką, iš skandinavų minimalistines jaukias kepyklėles – kavinukes, iš vokiečių aiškų gatvių planą ir iš italų motorolerių triukšmą, keliamą „Made in Italy“ ar „D & G“ šalmais pasipuošusių vairuotojų. Vakariečiui sostinė galėtų būti dar vienas atgaivos kampelis – miestas pilnas bendrų medžiais apsodintų erdvių, Mekongo upės pakrantė primena Los Andželo Venice Beach riedutininkų takelį, apstu vakarietiškų parduotuvių ir barų įsispraudusių tarp nesibaigiančių gatvės prekeivių maisto prekystalių.
Vientiane, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Miestas, Vietnamo karo metu glaudęs užsienio šnipus ir žurnalistus, nusileidus saulei tarsi nukelia į tuos laikus, kai spausdinimo mašinėlės berdavo raides ant popieriaus, keliaujančio į pasaulį su žinia apie besikeičiančias įtakos zonas regione.
Vientiane, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Galybė įvairiomis kalbomis leidžiamų laikraščių redakcijų, spaustuvėlių, žurnalistų sąjungų ir asociacijų, karaliaujančių pagrindinėje sostinės gatvėje, pieštų „laisvo žodžio“, išsivysčiusios valstybės paveikslą, jei ne mintis, primenanti apie Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos socialistinį režimą, aukštą neraštingumo lygį ir žemiau skurdo ribos gyvenančius žmones, kuriems laikraštis tikriausiai nėra pirmos būtinybės prekė.
Vientiane, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Vientianiečiai, nepraradę draugiškumo ir šypsenos, gatvių pavėsiuke kramsnoja kukurūzų burbuoles užsigerdami šalta kava ir nepraleidžia progos pakalbinti aplink žioplinėjančių užsieniečių. Parkeliuose prie Mekongo žaidžiantys badmintoną, spardantys futbolo kamuolį su vaikais ar bėgiojantys pakrante vietiniai pasirodė kur kas didesni vakariečiai nei mes. J Po kelinto vaisių kokteilio nusprendę pažaisti ilgai slėptu kuprinėje kamuoliu, radome dar vieną draugą laosietį, nekalbėjusį angliškai, bet puikiai žaidžiusį tinklinį.
Vientiane, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Žmonės ir politika
Laosiečiai kalbėdami apie save dažnai naudoja trečiąjį asmenį, neišskirdami savęs kaip individo, bet sutapatindami savo asmenį su visa tauta, taip pabrėždami tautos bendrumą, pvz. Laoso žmonės sako labas su šypsena, Laoso žmonės džiaugiasi, kad Jums patinka mūsų šalis ir pan. Tačiau paklausti, ką mano apie Jungtines Amerikos valstijas ir Vietnamo karą dažnai atsako, kad nelabai žino apie Ameriką, bet žino apie Tailandą, kurio televizija žiūrima kiekvienuose namuose, net ir giliausiame kaime.
Vientiane, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Socializmas čia matomas, juntamas ir girdimas – gatvėse apstu balsuoti ar švęsti gegužės pirmosios šventę skatinančių primityvaus politinio meno plakatų; nesvarbu, kiek gatvės prekeivių gali rasti, bet visi turi tas pačias prekes; skurdesnėje valstybės šiaurėje tam tikrą valandą išjungiama elektra – primena netolimą mūsų pačių praeitį. Bet laosiečiams jų politinė santvarka, atrodo, patinka – nesutikome nei vieno, kuris skųstųsi, na bent jau to atvirai neišreiškė. J Visgi propagandos reiškinių aptikome – kaip supratome, paprastiems žmonėms apie jų valstybės padėtį yra bandoma sudaryti daug gražesnį vaizdą nei yra iš tikrųjų. Laosas – deginanti valstybė – deginami šimtai tūkstančių hektarų laukinių džiunglių kalnų papėdėse, miškai masiškai kertami ir mediena parduodama didžiajai kaimynei Kinijai. Nebuvo nei dienos Laose, kad nematytume degančių plotų, tačiau žmonės sakė, kad jų vyriausybė patvirtino, jog Laose yra kertama ir deginama vos dešimt procentų miškų, kai tuo tarpu Tailandas yra iškirtęs daugiau nei šešiasdešimt savo miškingų plotų. Taigi propagandinė mašina čia puikiai veikia, po tokios išgirstos informacijos dedame dar vieną svarstį ant socializmo svarstyklių lėkštelės.
Maistas
Atradome šviežių vaisių kokteilius J Bandėme visokius derinus, bet skaniausias buvo ananaso ir kokoso kokteilis. Mmhmm kaip skanu, išnešė smegenis. J apskritai Vientiane pastebėjome daug didesnę virtuvių įvairovę – arabiški ročiai, indiški curry ir kt. Gausu tailandietiškų restoranėlių ir gatvės maisto pardavėjų, turbūt dėl to, kad Tailandas vos perbridus Mekongą.
Vientiane, Laos (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Vakarėjant po žaidimų kamuoliu prisėdome ant pagalvėlių prie mažyčio stalelio paragauti laosietiškų virtų kriauklelių ir krevečių sriubos, kurią išsivirėme patys. Atnešė ant žarijų verdantį puodą vandens ir visus nevirtus ingridientus – krevetes, daržoves, permatomus makaronus (noodles). Palaukėme, kol vanduo užvirs, ir krovėme juos vieną po kito, kol galų gale jau ragavome sriubą neatsiplėšdami nuo savo dubenėlių.
Taip pat skanavome kriauklelių su aštriu padažu, kurios nepaliko didelio įspūdžio, nes nebuvo niekaip ypatingai paruoštos, tik išvirtos ir tiek. Bet suvalgėme ir jas. Sriuba buvo labai skani ir skrandukai mums plačiai šypsodamiesi dėkojo, bet turbūt dar „fainesnis“ buvo pats procesas, kad gaminomės patys, kad sėmėme iš vieno indo, kad dalinomės, kad bevalgydami kalbėjomės, diskutavome ir juokėmės. J Ši aziečių tradicija viską valgyti iš bendrų indų, mažomis porcijomis įsidedant į savo dubenėlius iš tiesų labai graži. Kai buvome kaimo šventėje mums paaiškino, kad prieš kam nors siūlydamas ką nors valgomo ar geriamo turi pats paragauti, taip parodydamas pagarbą ir leisdamas tavim pasitikėti. Valgydami iš bendro indo ir apskritai viską dalindamiesi laosiečiai atrodo mažiau susvetimėję, draugiškesni ir artimesni, lyg viena šeima. Iš kitos pusės jie visada gali būt tikri, kad jų nieks nenunuodys.
Pinigai (1 USD – 8000 kipų)
Kelionė autobusu Phonsavan – Vientiane (apie 380 km) – 130 000 kipųNakvynė – lova daugiaviečiame kambaryje – 30 000 kipųDviračio nuoma dienai – 10 000 kipųMaistas:
Vaisių kokteilis – 5000 kipų
Sumuštinis – 7000 kipų
Vandens 1,5 l butelys – 5000 kipų
Sriubos puodas ir porcija geldelių keturiems žmonėms – 55 000 kipų
