Važiuodami Vandenyno greitkeliu (Ocean Road) sugalvojom, kad jei jau yra galimybė, tai reikia važiuot pasisveikint su mažiausiais pasaulyje pingvinais Filipo saloje (Phillip Island). Sukom vairą link pakrante einančio kelio, vedančio pas pingvinus į svečius, iš kurio iki Melburno vos pora valandų kelio.
Filipo sala, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Pingvinai Pingvinai Pingvinai Pingvinai Pingvinai
Kuo labiau artėjom link salos, tuo žvarbesnis oras darėsi, medžius lenkdamas horizontaliai ir mums, važiuojantiems skardžiais šalia vandenyno gražiu keliu, keldamas šiurpuliukus, nubėgančius per visą kūną. Dairėmės aplink galvodami, kad šėlstantis vandenynas tikrai netrodo draugiškai nusiteikęs, tačiau labai norėjom į svečius pas pingvinus. J Visai sutemus vėl atvažiavom į kempingą ant vandenyno kranto, nuo kurio iki Filipo salos vos pusvalandis kelio. Šiokioj tokioj užuovėjoj pasistatę palapinę ėjom slėptis į virtuvę nuo šalto ir stipraus vėjo bei šildytis australietišku vynu ir morališkai ruoštis svečiavimuisi pas mažuosius Lolo ir Pepe.
Rytinio kranto kelias, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Šiaip ne taip atlaikę stiprų žvarbų vėją naktį ryte nusileidome nuo uolų/klifų pasigrožėti banguotu vandenynu iš arčiau, va čia mūsų ir tykojo nenuspėjamas vandenynas. Tuo metu atrodžiusios tolimos bangos nejučia užklupo pačiu netikėčiausiu metu. Batai tapo mažučiais sūriais ežerais, geliančiais ir greit atšaldžiusiais šiltas kojas, kelnės iki kelių įgavo tamsesnę spalvą ir prilipo prie kūno, netikėta šalčio ir šlapumo banga išgąsdino, bet suvokus, kas atsitiko, privertė gardžiai nusijuokti. Stovėjome šlapi iki kelių ir dabar jau tikrai galėjom sakyti, kad pamatėm vandenyną iš arčiau, labai arti. Niekadėjas, užklupo netikėtai ir parodė, kas čia viršininkas. Pas Lolo ir Pepe važiuosim gerokai sušlapę.
Rytinio kranto kelias, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Rankų džiovintuvais kiek pradžiovintais batais salą ir kontinentinę dalį jungiančiu tiltu riedėjom link Filipo salos. Pakeliui sustojom pasigrožėti būriu pelikanų, savo snapais ryjančių juos šeriančios moteriškės mėtomomis žuvimis. Stovėjom besilaikydami viens už kito, nes vėjas toks stiprus, jog atrodė tuoj pakels ir nusineš į vandenyną. Kadangi pingvinai iš vandenų grįžta temstant, turėjom visą dieną kažką nuveikti. Ilgai nesėdėjom rankų sudėję, užsukom į laukinės gyvunijos parką, kur pirmą kartą pamatėm būrius raudonųjų kengūrų ir pilkųjų mažųjų Australijos kengūrų tingiai gulinčių po pašiūrių stogu ir besislepiančių nuo lietingo ir vėjuoto žvarbaus oro.
Medžiuose tingiai gulėjo minkštutės koalos, kurios įtrauktos į nykstančių gyvūnų sąrašą, ir visi australai yra prašomi pranešti, jei sutinka šiuos tinginukus kelyje, vardan to, kad koalos būtų apsaugotos nuo išnykimo. Jeigu kengūros yra dažnai sutinkamas gyvūnas kelyje, tai anot australiečių, koalos yra retas reginys. Parke matėm ir visas Australijoje gyvenančias gyvates, kur prie kai kurių terariumų buvo dideli raudoni gąsdinantys ženklai, kad susisukę gyvačiokai pavojingi gyvybei ir yra labai, bet labai nuodingi. Pažiūrėjom iš toli... J Be ryškiaspalvių papūgų grožėjomės erelių sparnų platumu ir didingų paukščių romumu. Elegantiški ir orūs paukščiai apdovanoti ne tik šiom savybėm, bet ir išoriniu grožiu stebėjo mus, vaikštinėjančius aplink, ir atrodė mėgaujosi mūsų dėmesiu, puikiai suprasdami, kad gražuoliai šioje situacijoje yra jie.
Filipo sala, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Laukinių šūnų Dingų ir Tasmanijos velnių gyvenamieji plotai taip pat apstatinėti raudonais įspėjamaisiais ženklais apie pavojų gyvybei. Nesiartinom. J Prisižiūrėję vietinių gyvūnų nuvažiavom į salos pietvakarinę pusę prie didelių uolų, kur plaukioja ruoniai ir peri daug paukščių. Oras pasitaikė idealus stebėti šitam uolų susijungiančių su vandenynu kampeliui – pūtė stiprus žvarbus vėjas, lijo ir siautė audra vandenyne. Bangos lūžo į uolėtus krantus sukeldamos stiprų garsą ir aptaškydamos kelis kartais keliasdešimt metrų aplink baltais vandens purslais. Paukščiai vos galėjo paskristi dėl stipraus vėjo, todėl kartais atrodė, kad jie tiesiog pakabinti kabo ore virš siautėjančio vandenyno. Laikėmės stipriai už turėklų, bijodami, kad uraganinis vėjas pagavęs nenupūstų.
Filipo sala, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Pasigrožėję šėlstančia audra skubėjome į susitikimą su mažaisiais pingvinais. Užsiėmę geriausias vietas, rekomenduotas turistų informacijos centre, kantriai laukėme žiūrėdami į banguojantį vandenį atplauksiančių Lolo ir Pepe. Mokslininkai dirbantys centre, organizuojančiame šį reginį, niekada nežino, kiek pingvinų parplauks, todėl kas vakarą juos skaičiuoja. Mažieji paukščiai parplaukia į krantą tam, kad susirastų savo partnerį, sušiltų ir savo plunksnas pasidengtų riebaliniu sluoksniu, neleidžiančiu sušalti lediniame vandenyje. Kas kažkiek laiko pingvinai grįžta namo į krūmynuose susuktus lizdus ir skleisdami unikalų garsą bando surasti savo namus. Pingvinai labai jautrūs garsui ir šviesai, todėl yra draudžiama fotografuoti. Šio draudimo daugelis turistų nepaiso turbūt vardan kadro, kurį paskui didžiuodamiesi daugeliui rodo.
Rytinio kranto kelias, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Liūdna, nes taip kenkiame ir žalojame gamtą, be kurios nebūtų ir mūsų... Kantriai belaukdami pamatėme ant bangų plaukiančius pingvinus, tokius mažus, kad net nepatikėjom, kad tikrai juos matom. Būriais besiirdami per bangas link kranto pingvinai išlipę visada palaukdavo atsilikusiųjų ir tik tada savo išmintais takais keliaudavo link kopose esančių namų, apžėlusių akmenuotų urvų krūmynuose. Klausimas, ar sumokėta pinigų suma tikrai padeda šios rūšies išsaugojimui ir tyrinėjimui, ar kaip tik kelia pavojų – triukšmingais turistais, blyksinčiom fotoaparato blykstėm ir nuolat sausakimšom tribūnom bei tilteliais...
Filipo sala, Australija (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Australijoj buvo daug daugiau vietų, kur atplaukdavo pingvinai, tačiau dėl žmogaus veiklos ir dėmesio dabar liko vienintelė vieta, kur mažieji pingvinai dar turi namus ir kas vakarą bent kelios dešimtys parplaukia į krantą. Gražuoliai pingvinai tokie maži, kad dažnai tampa ruonių ir kitų plėšrūnų grobiu jūroje, jų populiacija stipriai mažėja. Liūdna būtų pasaulyje be mažųjų Pepe ir Lolo...
Pinigai (1 USD – 0,9 Australijos dolerio)
Nakvynė:
kempingas „Kilcunda Ocean View Holiday Retreat“ šalia Filipo salos 4-iems – 60 Australijos dolerių
Bilietas į laukinės gyvūnijos parką – 16 Australijos dolerių
Bilietas i pingvinų grįžimo iš vandenyno stebėjimą – 21 Australijos doleris.
