Iš Huarazo per Truchijo judėjome link Ekvadoro sienos, kur pirmoje stotelėje - Puerto Lopez - plauksime sveikintis su banginiais.
Sienos kirtimas į Ekvadorą
Iš Huarazo vos gavę bilietą link Truchijo, ten praleidome visą dieną, nes iš Peru kurortinio pajūrio miesto autobusas link Ekvadoro sienos – tik vakare. Pats Truchijo pasirodė visai smagus miestas, kur yra ką veikti ne tik mieste, bet ir apylinkėse. Gražiai sutvarkytas, turintis gražią pagrindinę aikštę, kiek kitokią nei kituose miestuose, spalvotais, o ne baltais pastatais, miestiečių susirinkimo vietą, kur sėdėdami ant suolelių senukai žaidžia šachmatais, vaikai mėto kamuolį ar laižo, moteriškių parduodamus ledus. Truchijo pastebėjome mažiau vietinių indėniškais veidais ir tradiciškais kostiumais, gal todėl, kad artėjome link Ekvadoro, kur vietinių indėnų gyvena daug mažiau nei Peru.
Puerto Lopez, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Pasienio miestelis yra didelis turgus, kuriame atsiskaitymai vyksta abiem valiutom, tiek Peru soliais, tiek Ekvadoro JAV doleriais. Upės dalinamas miestas kiekvienoje valstybėje turi kitą pavadinimą. Pasienio postai – pora kilometrų nuo miesto, kur tiltas yra teritorijų riba. Tilto nieks nekontroliuoja, todėl visus antspaudus reikia gauti prieš tai ir po to.
Ekvadoras – aplinka, žmonės, nuotaikos
Tik įvažiavus į Ekvadorą nebuvo painiavos dėl valiutos keitimo, nes tai vienintelė Pietų Amerikos valstybė kurios valiuta – JAV doleriai. Iš pradžių atrodė, kad viskas bus labai brangu, tačiau gelbėjo tai, kad Ekvadoras turi savo centus, kurie yra plačiai naudojami. J Kelias link Puerto Lopez driekėsi per galybę bananų plantacijų, vaizdas kiek priminė Malaiziją, kur viskas iškirsta dėl eksportuojamų vaisių. Ekvadoras – valstybė, kuri vienintelė žemyne turi didžiausią biodiversiją, bet labiausiai ir pasitarnavo jos naikinimui. Ji labiausiai kenčia dėl deforestacijos (miškų kirtimo) ir turi daugiausiai problemų dėl nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių. Ekvadore mokslininkai mano, kad išnyko ne viena rūšis augalų ir gyvūnų, kurios buvo net neatrastos.
Puerto Lopez, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Valstybei priklausantis Galapagų salynas, žymus visame pasaulyje dėl gyvūnijos, ypač paukščių įvairovės, yra saugomas ir gausiai lankomas turistų, tačiau žemyninė dalis, apsodinta bananinėm palmėm, labiau primena didelę ūkininkų rančą nei biodiversija garsėjančią Pietų Amerikos šalį. Bet kokiu atveju nėra dar taip liūdna, nes Ekvadoro rytinėje ir šiaurės rytinėse dalyse vis dar yra nemažai neiškirstų plotų, kurie jau yra saugomi. Nacionaliniuose parkuose, neprieinamuose turistams, dirba mokslininkai, besistengiantys išsaugoti ir ištirti bent dalelę šalies paveldo, tačiau visa pakrantės ir vidurio valstybės dalis daugiausiai užsodinta vaisinėm palmėm, kurių duodamais vaisiais Ekvadoro ekonomika yra vežama į priekį. Net Lietuvoje perkame bananus iš Ekvadoro, gal todėl čia ragauti bananai ir priminė namus, o ne tuos skaniuosius bananus, ragautus visur kitur.
Puerto Lopez – aplinka, žmonės, nuotaikos
Palikę Aguas Verde šurmuliuojantį turgų, mus trumpam grąžinusį į Aziją, atsidūrėme Guayaquil – didžiausiame Ekvadoro mieste. Pakrantėje esantis miestas alsavo modernumu, na bent jau autobusų stotis, nes miestą aplenkėme. Tolumoje matėsi stikliniai dangoraižiai ir virš miesto tvyrantis rūkas ar smogas. Pasiekę Puerto Lopez patekome į dulkiną pajūrio miestelį, kuris lyg ir kurortas, tačiau labiau priminė pravažiuojamą pramoninį miestelį, kuriame nieks neužsilieka ilgiau nei vienai nakčiai. Tikėdamiesi gražaus paplūdimio, gavome šiukšliną, purvino smėlio ruožą, kuriam grožio nesuteikė ir apniukęs dangus, viską dažantis pilkai ir suteikiantis niūrumo ir taip ne labai linksmam miesteliui. Paplūdimio pakrantės su prišvartuotais žvejų laivais, tarp kurių tekėjo kraujo upeliai ir mėtėsi negyvos žuvys, toli gražu nekėlė noro įsimerkti į rudą vandenį. Nors nesimaudėm, tačiau tinklinį savo kartu keliaujančiu žaliuoju kamuoliu sumetėm, pritraukdami daugiau turistų, siekiančių išnaudoti purviną paplūdimį kitu kampu.
Puerto Lopez, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Ekvadoriečiai, save vadinantys ekvatorianais, nes juk per jų valstybę eina pusiaujas arba ekvatorius, pasirodė labai draugiški ir mieli. Hostelio šeimininkai pamatę, kad bandome valgyti kiek pajuodusį avokadą, greitai suskubo mums atnešti burnoje tirpstantį auksinės ir žalios spalvos avokadą. Ryte iš tų pačių šeimininkų gavome didelį gabalą torto, kuris buvo idealus prasidedančiai dienai. Žmonės gatvėse atrodė visai besidžiaugiantys gyvenimu, paslaugūs ir laimingi.
Miestelio centre didelis turgus, kuriame krūvos parduodamų bananų, bet ne tik tų, prie kurių esame pripratę, bet ir vadinamųjų platano arba verde, kurie yra dideli ir žali, naudojami maisto gamybai – kepami, verdami ir visaip kitaip apdorojami prieš valgant. Miestelis pailgos formos, pakraščiuose neasfaltuotom gatvėm ir dideliais šiukšlynais, po kuriuos maisto ieško besibastantys šunys. Neturintis jokios didelės pagrindinės aikštės miestas daugiausiai žmonių telkia aplink turgų arba pakrantėje, kur vyksta šviežios žuvies prekyba ir šurmuliuoja kavinės ar restoranai. Vakare paplūdimy vyksta šokiai, kur baltai apsirengę vietiniai basi trypia salsos ritmus besikeičiančius su regetonu.
Puerto Lopez, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Visgi Puerto Lopez yra pagrindinis taškas, norint susitikti su didžiaisiais vandenų karaliais banginiais, kurie kaip tik tuo laiku, kai buvome, atplaukia čia poruotis. Kiek pavaikštinėję apmirusiom gatvėm susiorganizavom plaukimą į platesnius vandenius ieškot baltai juodų milžinų. Susėdę į katerį plaukėme gilyn į jūrą, nugaroje palikdami dideles paukščių aptūptas salas ir žvejų katerius. Besidairydami aplink ir po kiek laiko jau nebebandydami susitvarkyti vėjo taršomus plaukus laukėme akimirkos, kai pamatysim banginį, bent vieną.
Staiga tolumoje išgirdom vandens purškimo garsą ir pasisukę link galingo garso išvydome elegantiškai į vandenį nuleidžiamą uodegos peleką. BANGINIS. Kiek vėliau vėl sekėme banginius, šįkart šeimynėlę – mamą ir vaikiuką, kuris buvo trigubai mažesnis už mamą, bet vis tie toks didelis, kad turbūt palindęs po mūsų kateriu galėjo lengvai jį apversti. J Šeimynėlė buvo labai draugiška ir, atrodo, noriai mėgavosi mūsų draugija, lėtai ir demonstratyviai purkšdama vandenį į orą bei elegantiškai rodydama savo gražius uodegų pelekus. Hostelyje sutikta amerikietė mergaitė, čia savanoriaujanti, pasakojo, kad banginiai dažniausiai plaukioja būriais, kur lyderė yra patelė ir ją sekantys patinai kovoja dėl vietos plaukti arčiau patelės. Kiekvienas banginis turi unikalią uodegą, kuri yra lyg pirštų antspaudas. Mosklininkai fotografuoja didžiųjų gyvūnų uodegas ir paskui susisiekdami su kitomis banginių stebėjimo stotimis, pvz. Antarktidoje, stebi jų migraciją. Apsalę nuo grožio ir laimės emocijų kibirkščių grįžome į miestelį, kuriame negalėjome pamiršti matytų didžiųjų gyvūnų.
Maistas
Pirmą kartą ragavome Jukos duonos, kuri pasirodė labai skani, ir aliejuje keptų pyragėlių su sūriu ir žuvimi. Pyragėliai su sūriu valgomi su cukrumi, o žuvies, panašios į silkę, ale čeburekai su aštriu padažu. Bananų, platano, sriuba ir jūrų gėrybės, ragautos po banginių stebėjimo, pasirodė tokie skanūs, kad dar ilgai negalėjome pamiršti skonio. Kalmarai, krevetės ir skaniai česnaku marinuotas tunas suėjo kaip už ausies. J Gatvėje ragauti mėsos šašlykiukai su bulvėmis fri irgi pasirodė labai skanūs ir dar ne kartą sugrįžome pas tą pačią moteriškę. Ragautas platano saldėsis priminė obuolių sūrį. O naminiai ledai persikų, braškių, guanabos (balto rūgštoko vaisiaus, iš išorės žalio su dygliais, o viduje balto) ir kitų skonių tiesiog išugdė priklausomybę. Nuolat grįždavome ir nuo pagaliuko laižydavome natūralaus persikų skonio ledus, mūsų mėgstamiausius. Neatsispyrėme ir bananams, kurie tokie pigūs – valgėme pusryčiams, pietums ir vakarienei. Ekvadoro alus irgi pasirodė visai neblogas, aišku, ne mūsų, bet...
Puerto Lopez, Ekvadoras (nuotr. „Keturios kuprinės“) (nuotr. Gamintojo)
Patarimas ne vežimas
Banginių nardymo turas visada turi nardymą su vamzdeliu ir nors matomumas nėra kaip Malaizijoj ar Karibuose, tačiau būtinai lįskit į vandenį tam, kad panardinę ausis išgirstumėte banginių leidžiamus garsus.
Pinigai (Ekvadoro valiuta – USD doleriai)
Nakvynė:
Keturvietis kambarys hostelyje „Danitta“ Puerto Lopez – 18 USD
Transportas:
Kelionė autobusais nuo Peru - Ekvadoro sienos iki Puerto Lopez - 8,75 USD
Agentūros „Nahdumis“ banginių turas – 15 USDNacionalinio parko mokestis – 1 USDMaistas:
Jūros gėrybių vakarienė keturiems – 15 USD
Vištos iešmukas su bulvėmis fri – 1,25 USD
Čeburekas su sūriu/žuvimi – 0,35 USD
Laaabai skanių vietinių ledų porcija – 0,25 USD
1 duonos bandelė – 0,1 USD
9 kiaušiniai – 1 USD
10 bananų – 0,5 USD
2 l vandens – 0,6 USD
Alus Pilsen 1,6 l – 1 USD
