Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vyks mokslo premijų užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams įteikimo ceremonija.
Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska–Wolek (Katažyna Korženevska-Volek) iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV.
Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę, teigia ministerija.
Bigelovo okeanografijos laboratorijoje dirbantis biologas R.Stepanauskas – vienas pagrindinių vienos ląstelės genomikos specialistų pasaulyje. Ekologijos mokslų daktaras aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančios asociacijoje „Futura Scientia”, siekiančioje tarptautinio Lietuvos mokslo konkurencingumo, taip pat rūpinasi jaunaisiais Lietuvos tyrėjais sudarydamas jiems tarptautinių stažuočių galimybes.
Šiaurės Ilinojaus universiteto profesorius emeritas A.Marchertas branduolinių reaktorių saugumo klausimais konsultavo Nacionalinę Argonne laboratoriją JAV ir Shimizu korporaciją, kaip Lietuvos energetikos instituto konsultantas modeliavo Ignalinos reaktoriaus konstrukcijų saugumą.
Kalbininkė L.Balodė dėsto lituanistiką Latvijos ir Helsinkio universitetuose. Ji laikoma viena geriausių baltų tikrinių vardų specialistų pasaulio mastu. Filologijos daktarė taip pat nuolat rūpinasi ir sėkmingai dirba, kad suartėtų Baltijos regiono akademinės ir etninės bendruomenės.
Baltstogės universiteto docentė K.Korzeniewska–Wolek įkūrė Lietuvos studijų centrą Krokuvos Jogailaičių universitete. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet ir yra į juos įtraukusi daug lenkų mokslininkų ir studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.
Iš viso mokslo premijoms užsienio lietuviai šiemet pateikė 18 kandidatūrų. Kaip ir anksčiau, daugiausia kandidatų paraiškų – šiemet devynių – sulaukta iš JAV, po dvi paraiškas gauta iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos, po vieną kandidatą pasiūlė Latvija, Šveicarija ir Venesuela.
Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.
Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau aštunti metai. Mokslo premijos dydis – 13 tūkst. litų.
Premijų laureatai savo pasiekimus visuomenei pristato skaitydami viešas paskaitas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
