Vasario 16-ąją Lietuva neteko iškilaus poeto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Navako. Vasario 24-ąją jam būtų sukakę 56-eri.
„Kai kas [nuotykių] ieško svetimuose miestuose ar gyvenimuose, kai kas džiunglėse ar jūrmarių gelmėse, aš – baltame popieriaus lape. Tas lapas – tai magiškasis veidrodis, parodantis mane tokį, kokio dar nepažįstu, ir priverčiantis rasti tai, ko dar nesu radęs. O tai ir yra didžiausi nuotykiai, d’Artanjanas čia tikrai turėtų ko pavydėti“, – viename interviu sakė K. Navakas.
Palėpė su tūkstančiais knygų
K. Navakas ilgus metus gyveno bohemiškoje palėpėje Kauno Žaliakalnyje kartu su savo katinu, gausybe knygų ir vinilinių plokštelių. Poetas yra pasakojęs, kad namuose turi apie penkis tūkstančius knygų, kurių didžioji dalis neperskaitytos.
„Bet ir toliau perku knygas, nors nežinau, ar perskaitysiu. Svarbu žinoti, kad yra viena ar kita konkreti knyga ir, jei tau jos staiga prireiks, nors ir ketvirtą nakties, išsitrauksi iš lentynos ir paskaitysi“, – interviu bernardinai.lt pasakojo K. Navakas.
Kalbėdamas apie mėgstamiausius literatūros žanrus, poetas sakė, kad jam patinka visa literatūra, išskyrus prastą.
„Žanrai čia visai nesvarbūs. O jei viskas patinka, norisi viską ir išbandyti, nes tik rašydamas pajunti vidinius žanrų mechanizmus, subtilumus, panašumus ir skirtumus. Eilėraščiu galima pasakyti vienus dalykus, esė – kitus, pjese – dar kitus. <...> Poezija man – aukščiausia literatūros forma, galinti viena eilute pasakyti tai, kam prozininkui prireiktų romano. Bet tą eilutę parašyti labai sunku. Romaną lengviau“, – viename interviu sakė K. Navakas.
Be literatūrinės kūrybos K. Navakas užsiimdavo kūryba virtuvėje, yra sakęs, kad „valgio gaminimas [jam] yra meditacijos forma“.
„Mus ir turi supti gražūs daiktai, skanūs valgiai, gera muzika ir giedros mintys. Geram gyvenimui to visiškai pakanka“, – 2016 m. interviu 15min kalbėjo K. Navakas.
Nereikia bijoti net mirties
Pastaraisiais metais K. Navakas vis rečiau rodydavosi kultūriniuose renginiuose, kur skaitydavo poeziją. Paėjusių metų spalį rašytojas viename poezijos renginyje savo eiles skaitė sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Poetą po ligos kamavo raumenų atrofija, tačiau plačiau apie savo sveikatą jis nekalbėdavo. Taip pat dėl sveikatos problemų jis neketino kreiptis į gydytojus ir sakė norintis ligą įveikti pats.
Poetas Donaldas Kajokas pamena, kad paskutinįkart kalbėdamas su K. Navaku telefonu pajuto, kad šis išvargęs.
„Pamenu paskutinį pašnekesį telefonu. Jis buvo gal prieš savaitę, gal seniau. Ir supratau, gal geriau jo nevargint, nes kai paklausiau, kaip gyveni, jis atsakė, žinai, negyvenu, jau dabar tik lūkuriuoju. Supratau, kad jį vargina bet kokie pašnekesiai“, – BNS sakė D. Kajokas.
O rašytoja Erika Drungytė pamena, kad pastaruoju metu poeto sveikata buvo išties silpna.
„Tada jis manęs paprašė pagelbėti, nes jau sunkiai vaikščiojo, tai mudu įsimetėme į mano automobilio bagažinę ratukus, Kęstutis prisėdo šalia patogiai ir mes nuvažiavom į Druskininkus. Tada jau buvo matyti, kad Kęstučio sveikata yra silpna, bet jis gebėjo ir ratukuose sėdėdamas papokštauti, puikiai paskaityti savo eiles“, – BNS sakė E. Drungytė.
Kad jaučiasi perdegęs po darbų lavinos 2018-aisiais, kai parengė net kelias knygas, K. Navakas interviu bernardinai.lt pripažino ir pats.
„Ir, tiesą sakant, nuo tokio darbo perdegiau. Jaučiu, kad ir dabar sėdžiu užsidegusiais plaukais. Niekam tokio pragaro nelinkėčiau, nors rezultatai nudžiugino“, – 2019 m. balandį sakė K. Navakas.
Simboliška, kad tame pačiame interviu K. Navakas užsiminė ir apie mirtį: „Kita eilėraščio mintis – niekad nieko nebijoti. Net mirties. Jos apskritai nėr ko bijoti, ji silpnesnė už mus“.
Socialinis tinklas – langas į pasaulį
Įdomu tai, kad K. Navakas buvo itin aktyvus socialiniame tinkle „Facebook“, akimirkomis iš savo gyvenimo jis ten dalindavosi kasdien ar kas porą dienų. Kalbėdamas apie „Facebook“, K. Navakas sakė, kad jam tai beveik vienintelis socializacijos kanalas ir langas į pasaulį.
„Štai mano draugės sėdi kokiose čikagose, niujorkuose ar dublinuose, o susirašai, ir atrodo, kad jos jau čia, gretimam kambary, lakuotu nagu skrebena mano tapetus“, – bernardinai.lt sakė K. Navakas.
„Daug kam mano feisbukinė saviraiška patinka ir tai dar viena saviraiškos galimybė. O kad virtualusis pasaulis atitraukia nuo realiojo – mitas. Jei nori – tik paskambink kam nors arba nueik į svečius ir prisibendrausi ligi pamėlynavimo“, – 2016 m. 15min apie savo bendravimą „Facebook“ kalbėjo K. Navakas.
Spalvingas kūrėjo gyvenimas
K. Navakas gimė 1964 m. Šeimyniškiuose, Utenos rajone. Aštuonerius metu gyveno ir mokėsi Ukmergės rajone, Taujėnuose, o iki 1982 m. mokslus tęsė Kauno J. Aleksono vidurinėje. 1992 m. baigė vokiečių kalbos kursus Zalcburge, Austrijoje.
1987–1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas. Nuo 1994 m. jis užsiėmė kultūrine publicistika ir rašė skiltis laikraščiuose „Kauno diena“, „Noriu“. Bendradarbiavo savaitraštyje „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“, žurnaluose „Laima“, „Miesto IQ“.
1996–2005 m. knygyno-klubo „Septynios vienatvės“ iniciatorius, įkūrėjas ir vienas iš savininkų, 1996–1999 m. knygyno vadovas.
„Šis knygynas yra mano didžioji meilė. Tąsyk mums pavyko padaryti stebuklą, apie kurį ten lankęsi žmonės kalba ligi šiol. <...> Tačiau svarbiausias elementas vis dėlto buvo literatūros vakarai. Labai bohemiški, netradiciniai ir su visais svarbiausiais autoriais. Todėl knygyno istorija yra ir to meto lietuvių literatūros istorija. Niekas neįrašinėjo tų mūsų vakarų, diskusijų, skaitymų, siautėjimų, o juk dabar tai būtų išskirtinė medžiaga dvidešimčiai disertacijų“, – veiklą knygyne interviu bernardinai.lt prisiminė K. Navakas.
Nuo 1998 m. K. Navako veidas persikėlė į televizijos ekranus, jis ėmė pristatinėti naujas knygas Lietuvos televizijoje, o nuo 2002 m. dirbo laidoje „Kultūros namai“.
Išvertė nemažai vokiečių bei kitų tautų poezijos, taip pat keletą apsakymų, pjesių bei libretų. K. Navako poezija versta į rusų, latvių, gruzinų, suomių, švedų, makedonų, vokiečių, anglų kalbas, dalyvavo poezijos festivaliuose bei seminaruose Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Rusijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Graikijoje, Makedonijoje, Kroatijoje ir kt. Nuo 1993 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
2019-aisiais K. Navakui įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. 2014-aisiais – Maironio premija už jo eilėraščių knygas „100 du“ ir „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“, taip pat tais metais jis gavo Kauno miesto savivaldybės Santakos II laipsnio garbės ženklą. 2014 m. tapo penkiasdešimtuoju „Poezijos pavasario“ laureatu.
2009-aisiais Metų knygos rinkimuose (suaugusiųjų kategorijoje) K. Navakui skirta pirmoji vieta už esė rinkinį „Du lagaminai sniego“.
2006-aisias poetas ne tik pelnė įsimintiniausio Kauno menininko titulą, bet ir Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Taip pat – Jotvingių premiją už eilėraščių knygą „Atspėtos fleitos“ ir „Poezijos pavasario“ premiją už geriausią eseistiką („Gero gyvenimo kronikos“).
Šalies vadovai reiškia užuojautą
„Rašytojo balsas buvo aktualus ir savitas nepriklausomos Lietuvos literatūroje“, – Prezidentūros pranešime, reikšdamas užuojautą dėl mirusio poeto, teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak šalies vadovo, K. Navako būta visur – jis aktyviai rašė poeziją, eseistiką, publicistiką, atvėrė lietuvių skaitytojui žymiausių vokiečių poetų kūrybą, prisidėjo prie daugybės literatūros leidinių, o Kaunas amžiams įsimins jo unikalųjį knygyną „Septynios vienatvės“.
„Be jo bohemiškos ekstravagancijos Lietuvos kultūros padangė bus gerokai pilkesnė“, – sakė šalies vadovas
Dėl netekties šalies vadovas pareiškė nuoširdžią užuojautą rašytojo šeimai, artimiesiems ir visai Lietuvos rašytojų bendruomenei.
Premjeras Saulius Skvernelis užuojautoje teigė, kad K. Navakas buvo unikali asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje.
„Lietuva neteko talentingo ir daugialypio kūrėjo, kurio talentas pripažintas ne vienu įvertinimu, įskaitant ir nacionaline kultūros ir meno premija. K. Navako kūryba plačiai skambėjo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tai buvo unikali asmenybė, palikusi ryškų įspaudą lietuvių literatūroje. Šią sunkią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą K. Navako artimiesiems, kolegoms, bendraminčiams, kūrybos gerbėjams ir visiems jį pažinojusiems“, – sakoma S. Skvernelio užuojautoje.
Užuojautą išreiškė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„K. Navaką žinome kaip kuklią ir ypatingą asmenybę, jo kūrybą vadiname moderniąja klasika. Gilūs ir mąslūs eilėraščių rimai jau tapo legenda menininkų bendruomenėje, kurią dideliam ilgesiui netikėtai paliko poetas. Ilsėkitės ramybėje, žodžio meistre,“ – pranešime teigė parlamento vadovas.
