Lietuviai išskirtinį dėmėsį skiria Trumpo politikai Rusijos ir NATO atžvilgiu, klausdami, ar jis pataikaus Putinui, atšauks sankcijas, susilpnins NATO. Suprantamas polinkis viską vertinti pagal save, bet susitaikymas su Rusija nebūtų didžiausias blogis, kurį Trumpas gali sukelti. Jis gali grąžinti protekcionizmą, kurstyti prekybos karus, padaryti žalos ir taip trapiam pasaulio ūkiui. Kinija jau pateko į jo taikiklį - jis grasina taikyti muitus jos eksportui, mesti iššūkį „vienos Kinijos“ politikai, gal net agresyviai priešintis Pekino pretenzijoms Pietų Kinijos jūroje. O Kinija - potencialiai galingesnis oponentas ir priešas negu Rusija. Trumpas netiki globaliniu atšilimu, gali niekais paversti sunkiai pasiektus susitarimus mažinti gamtos taršą.
Trumpo trūkumai yra akivaizdūs. Jis menkai susipažinęs su pasaulio problemomis. Dar blogiau, kad jis to nesuvokia. Užuot mėginęs praplėsti savo žinias, jis mano, kad žino daugiau negu ekspertai, ir gali greitai pašalinti bet kokias informacijos spragas. Antai, jis sakė, kad daugiau žino apie „Islamo valstybės“ organizaciją negu JAV generolai ir gali per mėnesį surengti planą organizacijai sutriuškinti. Jis ne kartą yra pasakęs esąs labai, labai gabus, turintis puikų protą, todėl jo nedomino JAV žvalgybos organizacijų instruktažai. Nelaukta pergalė per rinkimus tik sustiprino Trumpo aroganciją ir puikybę, įsitikinimą, kad jam nėra, ko išmokti, nes žino bene viską ar bent daugiau už kitus. Jis laiko sėkmę per rinkimus savo genialumo įrodymu.
Sunku iš šalies įvertinti Trumpo intelektualinius pajėgumus. Visai bukas žmogus netaps milijardieriumi, nelaimės JAV prezidento rinkimų. Jis geriau pajuto amerikiečių nuotaikas negu ekspertai ir patarėjai, raginę nuolat jį švelninti savo retoriką, laikytis nuosaikiau, laikytis labiau centristinių pozicijų. Antra vertus, sąlygos buvo ypatingos, jo pagrindinė varžovė Hillary Clinton buvo itin silpna ir nemėgstama kandidate. Bet prezidentauti ne tas pats, kaip kandidatuoti į prezidentus, o ir laimingiausias žmogus paprastai tik kartą per gyvenimą laimi loteriją. Trumpas nerodo intelektualinio smalsumo, jo žodynas yra penktos klasės mokinuko lygio, jam sunku suregzti penkis, logiškai vienas su kitu susietus sakinius.
„Twitter“ 140 spaudos ženklų formatas kaip tik tinka Trumpo mąstymo būdui. Jis vienu sakiniu apibūdina padėtį, o dar vienu žodžiu ją įvertina – puiku, žavu, liūdna, gėda. Sakoma, kad jis beveik neskaito knygų, tad sunku įsivaizduoti, kad jis turės kantrybės perskaityti bei susipažinti su sudėtingomis dienos problemų analizėmis.
B.Obama buvo kaltinamas, kad vadovavo iš paskos, o Trumpas pasiryžęs vadovauti iš tamsos, pasikliaudamas savo nuojauta ir instinktais, o ne faktais bei analize. Įtariu, kad politika jo nedomina, jis jai abejingas. Manytum, kad prieš tapdamas galingiausiu pasaulio žmogumi, jis mėgintų rengtis šiam vaidmeniui, stengtųsi nuodugniai susipažinti su pagrindiniais iššūkiais, su kuriais turės grumtis, derintų savo planus su respublikonų vadais Kongrese, kad per pirmąsias kadencijos dienas galėtų suteikti naują toną šalies gyvenimui. Bet nieko panašaus nevyksta.
Vienas pagrindinių jo ir respublikonų pažadų – atšaukti Obamos įvykdytą sveikatos apsaugos reformą, vadinamąją „Obamacare“. Jo pasisakymai, tiksliau sakant, jo per „Twitter“ skelbiami šūkiai – esą visi turi likti apdrausti, ir kad „Obamacare“ panaikinimas turi vykti beveik tuo pačiu metu, kai priimamas naujas įstatymas – skamba žaviai, bet akivaizdu, jog šiuo klausimu jis nesitaria su respublikonų vadovais Senate. Tačiau jis randa laiko per „Twitter“ pulti kino artistes, politikus, žiniasklaidą, ir visus, kurie drįsta jį kritikuoti, abejoja jo genialumu.
Naujausias jo taikinys – visuomenės nuomonės apklausos. Jos rodo, kad šiuo metu jį palaiko tik 40 proc. amerikiečių, ir kad jis yra pats nepopuliariausias išrinktasis prezidentas. Pasak Trumpo, rezultatai suklastoti, panašiai kaip jie buvo iškreipti parodyti, jog Clinton buvo už jį populiaresnę. Apklausos neklydo, Clinton surinko gerokai daugiau balsų už Trumpą, bet pralaimėjo rinkikų kolegijoje. Trumpui sunku net tai pripažinti. Jis kelis kartus aiškino, kad būtų galėjęs surinkti daugiau balsų, jeigu būtų stengęsis tai daryti. Kaip mažas berniukas, jis visada turi būti pirmas.
Senatorius Johnas McCainas neseniai sakė, kad Trumpas pasiryžęs grumtis su kiekvienu aptiktu vėjo malūnu, bet negeba susitelkti ir rengtis perimti galingiausias pareigas pasaulyje. Optimistai viliasi, kad Trumpas pasikeis tapęs prezidentu, bet viltasi, kad jis surimtės, kai buvo išrinktas Respublikonų partijos kandidatu ir kai laimėjo prezidento rinkimus. Trumpas liko Trumpu ir tokiu liks. Net jei susitvardytų, tai tik trumpam. Senasis Trumpas greit pakils į paviršių. Pasaulis sulauks „Twitter“ pasisakymų lavinų, priešų smerkimų, žavėjimosi savimi, neregėto narcisizmo proveržio.
Gal šiek tiek sutirštinu spalvas. Net jei neklystu, nereiškia, kad JAV gresia katastrofa. Teismai, įvairios prezidento galias ribojančios institucijos, protingi ir sąžiningi pareigūnai gali pakišti koją kai kuriems kraštutiniams jo ketinimams, nors manau, kad jis neatsisakys plano gerinti santykius su Rusija, siekdamas įrodyti, kad jis tai gali. Veikiau jam nusibos prezidentavimas. Jis patikės šį nedėkingą darbą kitiems, ir tenkinsis būti „Twitter“ valdovu. ---------- Kęstutis Kazimieras Girnius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas
