Kitą antradienį vyks Amerikos prezidento rinkimai, turbūt patys svarbiausi nuo 1980 metų. Smarkiai skiriasi pagrindinių kandidatų - prezidento George’o W. Busho ir jo varžovo iš demokratų partijos senatoriaus Johno Kerry - nuostatos daugeliu užsienio ir vidaus politikos klausimų. Skiriasi ir jų charakteriai bei pasaulėžiūra. Rinkimai bus savotiškas referendumas dėl Busho, vieno kontroversiškiausių Amerikos prezidentų.
Daugelis amerikiečių juo žavisi, nemažiau piktinasi, bet retas yra abejingas. Nors naujausios apklausos rodo, kad Bushą palaikančių yra šiek tiek daugiau, sociologai nedrįsta prognozuoti, kas laimės rinkimus, nes abiejų kandidatų populiarumas beveik vienodas.
Pagal įprastus kriterijus prezidento Busho kadencija nėra itin sėkminga. Amerikos kariai įklimpę Irake, žuvusiųjų skaičius jau viršija tūkstantį, o pasipriešinimas nė kiek nesilpnėja. Amerikiečiams nepasisekė rasti nei masinio naikinimo ginklų, nei įrodyti, kad Saddamas Husseinas bendradarbiavo su “Al Qaeda”, nors Vašingtonas teisino ginklų invaziją ir tokius ryšius. Prezidento vienašališka politika pakenkė šalies prestižui ir pablogino santykius su Amerikos sąjungininkais.
Nedaug kas pasiekta ir vidaus politikoje. Paveldėtas biudžeto perteklius pavirto milžinišku deficitu. Bushas yra pirmasis prezidentas nuo 1932 metų, per kurio kadenciją sumažėjo darbo vietų. Jis yra nepaprastai blogas oratorius, daro labai daug sintaksės ir gramatikos klaidų.
Tačiau Bushas turi ir privalumų. Jis laikomas ryžtingu vadovu, kuris po Rugsėjo 11-osios antpuolių sutelkė amerikiečius į kovą su terorizmu, kuris pajėgs šalį apginti nuo tykojančių pavojų. Nors Bushas kilęs iš Amerikos aristokratų - jo senelis buvo senatorius - jis sukuria įvaizdį paprasto, nepasipūtusio žmogaus, su kuriuo būtų galima atsisėsti prie alaus bokalo ir draugiškai pasikalbėti. Ir jo kalbos nerišlumas nereiškia, kad jis negabus politikas. Tokie netampa Amerikos prezidentais.
Johnas Kerry irgi turtingas, jo žmona - milijardierė. Jis yra Vietnamo karo didvyris, vėliau tapęs jo priešininku. Niekas neabejoja jo intelektu, bet respublikonų partija mėgina, iš dalies sėkmingai, įtikinti Amerikos balsuotojus, kad Kerry neturi tvirtų įsitikinimų, kad jo nuostatos keičiasi pagal politinę konjunktūrą, kad jis nėra pakankamai ryžtingas ir tvirtas laimėti kovą su terorizmu. Kerry nesigrumia su gramatikos taisyklėmis, bet jam kol kas nepasisekė pagauti rinkėjų vaizduotės, paaiškinti, kuo jo valdoma Amerika skirsis nuo Busho vadovaujamos, kodėl reikėtų už jį balsuoti. Bushas linkęs supaprastinti sudėtingus klausimus, suskirstyti pasaulį į gėrio ir blogio stovyklas, o Kerry kartais nepajėgia duoti aiškaus atsakymo į paprastą klausimą be jokių išlygų ar išimčių.
Abu kandidatai daug dėmesio skyrė užsienio politikai, ypač karui Irake ir kovai su terorizmu, šiek tiek mažiau šalies ūkiui. Bet rinkimus lems ne specifiniai politikos klausimai, bet kandidatų charakteriai ir pasaulėžiūra. Prieš 20-30 metų demokratų partija atstovavo darbininkams ir mažiau pasiturintiesiems, respublikonai - verslui ir turtingiesiems. Profsąjungos rėmė demokratus, Prekybos rūmai ir Volstrytas respublikonus.
Dabar pasaulėžiūra įgyja vis didesnę reikšmę. Klausiama, ar kandidatas yra už ar prieš abortus, homoseksualų vedybų įteisinamą? Ar tiki Dievą, ar ne? Ar valdžia turi teisę finansiškai remti religinių bendruomenių išlaikomas pradžios mokyklas? Pasaulėžiūros klausimai ne tik sukelia aistras, bet sunku juos spręsti kompromisu. Derybose dėl gynybos ar transporto lėšų, dėl biudžeto deficito ar minimalaus atlyginimo, abi pusės gali nusileisti ir vis tiek šį tą laimėti. Bet arba remi abortus, arba jiems nepritari, nėra kompromisinio sprendimo.
Tais klausimais kandidatų pozicijos aiškiai skiriasi. Nors ir katalikas, Kerry gina moterų teisę į abortą, palaiko homoseksualų teises. Bushas dažnai pabrėžia savo religinius įsitikinimus, siūlė konstitucijos pataisą, draudžiančią homoseksualų vedybas, skelbiasi esąs tradicinių vertybių sergėtojas. Amerikiečiai, kuriems svarbios šios vertybės, balsuos už Bushą, nes jie mano, kad doras žmogus sėkmingai spręs sudėtingus politikos klausimus.
Kitą antradienį amerikiečiai rinks prezidentą, bet jų balsai lems ne vien Amerikos likimą.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją (www.lrt.lt)
Kęstutis Girnius yra “Laisvosios Europos” radijo Žinių tarnybos vadovas.
