Izraelio Petah Tikvos apygardos teismas paskelbė nuosprendį žiauriam žmogžudžiui iš Rusijos – Dmitrijui (Demjanui) Karlikui. Šis, kaip įtariama, samdomas žudikas nužudė verslininkų porą, jųdviejų sūnų su marčia ir du anūkus. Už tai rusui D. Karlikui paskirta 6 kartus iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmė. Dar už kelis ne tokius žiaurius nusikaltimus pridėta 10 metų.
Prisipažino, vėliau paneigė
Baudžiamojoje D. Karliko byloje yra surinkta duomenų, jog žudynės buvo kruopščiai suplanuotos ir tam pasiruošta iki menkiausios smulkmenos. D. Karlikas dar buvo apkaltintas įsilaužimu į butą, plėšimu ir, kad paslėptų nusikaltimo pėdsakus ir suklaidintų tyrėjus, buto padegimu.
Nužudytieji Eduardas (56 m.) ir Liudmila (56 m.) Ušerenkos vadovavo nuosavam restoranui „Premjeras“, įkurtame Rišon Leziono mieste. Sutuoktiniai buvo nužudyti 2009 metų spalio 17-ąją. Kartu su jais buvo subadyti peiliu sūnus Dmitrijus (32 m.), marti Tatjana (28 m.) ir mažamečiai anūkai Revitalė ir Natanielis.
Pradžioje D. Karlikas prisipažino išžudęs šeimą, pripažino savo kaltę ir net dalyvavo ikiteisminio tyrimo eksperimente. Tačiau per teismą savo parodymų išsigynė ir ėmė tvirtinti, kad verslininkus Ušerenkas ir jų šeimą išžudęs kažkoks Vladas. Girdi, tas Vladas – tai Rišon Leziono vicemero Vadimo Kirpičiovo padėjėjas Viačeslavas Ivanovas, taigi žmogžudystės užsakovas neva buvęs pats V. Kirpičiovas.
Apkaltinti valdininkai – tiek V. Ivanovas, savivaldybės kovos su girtavimu skyriaus darbuotojas, tiek V. Kirpičiovas – buvo apklausti ikiteisminio tyrimo prokurorų. Jiedu paneigė visus įtarimus ir pavadino D. Karliką melagiu ir fantazuotoju.
Kai bylos nagrinėjimas jau buvo įsibėgėjęs teisme, apklausus visus liudininkus, teisėsauga gavo informacijos, jog Ušerenkų šeimos žudynes užsakė jų verslo partneriai. Iki tol buvo tiriama kita versija – kad D. Karlikas žudęs galbūt dėl asmeninių motyvų. Mat anksčiau jis su žmona buvo dirbęs Ušerenkų restorane, tačiau kilus konfliktui vyras buvo atleistas iš darbo.
Toje pačioje baudžiamojoje byloje buvo teisiama ir žudiko žmona Natalija Karlik. Nuosprendis jai buvo paskelbtas dar 2010 metų lapkritį. Už netyčinį E. Ušerenkos nužudymą, dalyvavimą nusikalstamame sąmoksle, plėšimą ir nusikaltimo įkalčių sunaikinimą N. Karlik nuteista kalėti 13 metų.
Kerštas šeimai
Pagal vieną iš nužudymo versijų, 2008 metais E. Ušerenka ir jo sūnus Dmitrijus įtarė D. Karliką vagiant iš jų restorano – jis dirbo administratoriumi ir savindavosi alkoholinius gėrimus. Dėl to D. Karlikas buvo atleistas iš darbo, o jo žmona ir toliau liko dirbti Ušerenkų restorane.
Vėliau D. Karlikas pranešė žmonai, jog nori atkeršyti Ušerenkoms ir ketina apiplėšti jų restoraną. Natalija apsiėmė padėti vyrui. Ji slapčiomis įslinko į Ušerenkų dukters Janos kabinetą, pavogė buto raktus ir perdavė D. Karlikui, kad šis pasidarytų kopijas.
Kai kopijos buvo pagamintos, raktai buvo grąžinti į Janos rankinę, o sutuoktiniai Karlikai ėmė laukti patogaus momento, kada galės apšvarinti butą.
2008 metų rugpjūčio pabaigoje Natalija pranešė vyrui, jog Ušerenkos savaitei išvažiavę ilsėtis į Eilatą. Šis tuoj pat apšniukštinėjo svetimą butą ir sukurpė planą, kaip apiplėšti verslininkus. Išeidamas dar pasiėmė 400 dolerių.
Vyras apie savo planą informavo žmoną. Buvo nutarta į butą įsiveržti lapkričio 16-ąją, penktadienį, kai Natalijai teks budėti restorane.
Naktį iš penktadienio į šeštadienį D. Karlikas sėdo ant dviračio ir nuvažiavo pas Ušerenkas. Aptikęs svetainėje miegančią Liudmilą, ją pažadino ir grasindamas peiliu nusivedė į miegamąjį. Kadangi moteris energingai priešinosi, D. Karlikas dūrė jai peiliu į pilvą.
N. Karlik iš naktinio budėjimo restorane grįžo apie pusę penkių ryto ir pranešė vyrui, kad Eduardas, Dmitrijus ir Tatjana Ušerenkos likę restorane. Tuomet D. Karlikas iš nužudytos Liudmilos telefono pasiuntė Tatjanai žinutę, jog jos duktė sukarščiavusi.
Po pusvalandžio į namus grįžo Eduardas Ušerenka. Jį D. Karlikas nužudė 18 peilio dūrių. Dar po 10 minučių grįžo Tatjana Ušerenko. Ją D. Karlikas pasitiko vaikų kambaryje. Įrėmęs peilį, jis privertė moterį pasiųsti vyrui žinutę, kad šis skubėtų namo. Kai galvažudys nusisuko, moteris bandė pabėgti, tačiau D. Karlikas ją nužudė – kaip vėliau suskaičiavo ekspertai, 30 kartų dūrė peiliu.
Nuo triukšmo atsibudę ėmė verkti Tatjanos bei Dmitrijaus vaikai. Keturių mėnesių Natanielį žudikas pasmaugė tiesiog lovelėje, o trimetę mergaitę subadė peiliu.
Apie šeštą valandą ryto, nešdamasis rankoje krepšį, į namus grįžo ir Dmitrijus Ušerenka.
D. Karlikas iš karto jį puolė peiliu šaukdamas: „Tai tu dėl visko kaltas!“ Dmitrijus dar bandė priešintis, tačiau veltui – piktadarys įniršęs dūrė peiliu 38 kartus.
Rytą D. Karlikas grįžo namo, kur jo laukė žmona ir jo tėvai – Olegas bei Olga. Žmona padėjo vyrui nusivilkti kruvinus drabužius, aprišo perpjautą ranką. Žudikas paliepė atsikratyti įkalčių: kruvinus drabužius ir peilį išmėtyti skirtinguose miesto rajonuose.
Kad nesukeltų jokių įtarimų, žmogžudys dalyvavo Ušerenkų šeimos laidotuvėse.
Spalio 19-ąją sutuoktiniai Karlikai sėdo į automobilį ir išvažiavo į Eilatą, o ten pervažiavo šalies sieną. Juos Egipto kurorte Taboje areštavo vietinė policija ir perdavė Izraelio teisėsaugai.
Tamsi praeitis
Kai D. Karlikas, išeivis iš Rusijos, nužudęs garsią verslininkų šeimą, buvo suimtas, pasklido versija, jog jis yra samdomas žudikas. Vienoje apklausoje jo septyniolikmetė dukra paliudijo, kad tėvas jai esąs pasakojęs ir apie kitas įvykdytas žmogžudystes. Neva parodęs interneto svetaines, kuriose buvo rašoma apie Rusijoje įvykdytas žmogžudystes, ir sakęs: „Tai mano darbas“.
Kaip samdomas žudikas D. Karlikas pasirinko visai tam netinkamą ginklą – peilį. Taip pat jis padarė ir daugiau „diletantiškų“ klaidų. Štai tam, kad paslėptų visus nusikaltimo pėdsakus, pabandė sukelti gaisrą nuo dujinės viryklės, bet neįvertino, kad šioji automatiškai išsijungia.
Nuo 2007 metų D. Karlikas buvo ieškomas Rusijos teisėsaugos. Jis buvo įtariamas plėšikavimu panaudojant žaislinį pistoletą. Rusijos pareigūnai buvo kreipęsi į Izraelio teisėsaugos struktūras ir prašę D. Karliką išduoti, bet izraeliečiai neskubėjo tvarkyti dokumentų ir priimti sprendimo dėl perdavimo, kadangi, kaip buvo teigiama, D. Karlikas nebuvo pažeidęs Izraelio įstatymų ir jokių nusikaltimų čia nepadaręs.
Iki išvykimo gyventi į Izraelį D. Karlikas buvo registruotas Čeliabinske ir dirbo Čebarkulyje.
Net Izraelio nusikalstamo pasaulio šulai apstulbo, išgirdę apie D. Karliko įvykdytą nusikaltimą. Jie pažadėjo jam „šiltą priėmimą“ kalėjime, tačiau D. Karlikas buvo apsaugotas nuo susidorojimo – kalėti jį uždarė į vienutę.
