Žinia apie Vytautą Kernagį užklupusią onkologinę ligą visuomenėje pasklido 2007 metais.
Netrukus po maestro mirties, 2008 metų balandį buvo įkurtas jo atminimą saugojantis fondas. Įamžinti V. Kernagio atminimą nusprendė jo šeima – „Vytauto Kernagio fondas“ steigėjais buvo jo dukra Eglė, sūnus Vytautas ir žmona Dalia.
Per penkiolika Vytauto Kernagio fondo gyvavimo metų buvo įgyvendinta daugiau nei šimtas projektų.
Kaip pranešama fondo puslapyje, veikla yra vykdoma trimis skirtingomis kryptimis: atminimo išsaugojimas, idėjų bei kūrybinė sklaida, pagalba sergantiems onkologinėmis ligomis.
Praėjusiais metais kinų ekranus pasiekė ir pirmasis dokumentinis filmas apie Vytauto Kernagio gyvenimą – „Kernagis“. Filmą režisavo Andrius Lekavičius. Tai kino juosta, kurioje įamžinti jautrūs asmeniniai V. Kernagio gyvenimo kadrai, nostalgiją keliančios dainos.
Neseniai maestro gerbėjams buvo pristatyta ir džiugi naujiena, išleistas naujas dvigubas V. Kernagio albumas – dvi vinilinės plokštelės pavadinimu „Kabaretas. Tarp girnų“. Tai buvo išleistas jau penktas albumas vinilinės plokštelės pavidalu, pasirodęs po maestro išėjimo.
Tėčio atminimą saugantys jo vaikai Eglė ir Vytautas kas du metus stengiasi į pasaulį paleisti restauruotas ar naujai atrastas tėčio dainas.
Vienas pirmųjų...
Vytautas Kernagis mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir Vilniaus 23-je vidurinėje. Baigė Pirmąją darbo jaunimo pamaininę vakarinę vidurinę mokyklą. Daugiau kaip 40 metų grojo, dainavo, kūrė muziką ir žodžius dainoms, rašė scenarijus, režisavo ir vedė renginius bei TV laidas.
Vytautas Kernagis buvo vienas pirmųjų muzikantų, kuris pradėjo dainuoti akustines balades, dainuojamąją poeziją. Taip pat atgaivino kabareto žarną, stebino publiką dramatiškomis estradinėmis programomis, kurių metu dainas pateikdavo kaip spektaklius.
Buvo vienas pirmųjų, kuris praktiškai įrodė, kad konferansje – ne šiaip pranešėjas, bet vakaro – koncerto – šeimininkas.
Maestro dainų repertuare – daugiau nei šimtas dainų, išleistos net septynios kompaktinės plokštelės. V. Kernagio muzika skambėjo ne tik Lietuvoje, jo dainos sujungė JAV, Kanadą, Australiją, Lenkiją, Norvegiją, Vokietiją, Prancūziją, Angliją.
Dauguma žmonių iki šiol traukia dainas, kurios visam gyvenimui įsirėžė į atmintį: „Mūsų dienos,kaip šventė“, „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, „Kolorado vabalai“ ir daugybė kitų.
V. Kernagis buvo žmonių žmogus. Visuomet jį prisiminsime kaip itin talentingą muzikantą, aktorių, jautrų ir nuoširdų žmogų, kuris visuomet mokėjo pralinksminti, paguosti, ištiesti pagalbos ranką ir nekuomet nenusukti nugaros. Jis buvo išskirtinė asmenybė.
Septynios aukso taisyklės
2019 metais, kuomet buvo skaičiuojamos 11-osios maestro mirties metinės, jo sūnus Vytautas Kernagis naujienų portalui tv3.lt buvo pasakojęs apie radinį, kurį teko pamatyti tvarkant tėvo archyvus.
Sūnus rado ranka rašytas savo tėvo taisykles, kurios skamba štai taip:
1. Laikykis duoto žodžio. Dažnai dėl dalyvavimo renginy ar TV laidoj tariamasi tiesiog telefonu. Pažadėjęs – net jei vėliau kažkas pasiūlys tau pelningesnį ar įdomesnį vakarą – mirtinai laikykis duoto žodžio. Pasitikėjimas mūsų žanre – beprotiškai svarbu.
2. Jokio alkoholio lipant į sceną. Jo poveikis (atsipalaidavimas, geresnė nuotaika it t. t.) gryna apgaulė, kurios pats beveik niekad nepastebi, tačiau stipriai gadini nervus kolegoms.
3. Nevėluok į susitikimus ir repeticijas. Ne veltui sakoma, kad punktualumas – karalių mandagumas. Nedaryk kitų savo neorganizuotumo įkaitais.
4. Turėk sceninį saiką. Jei tau skirta koncerte sudainuoti tris dainas, tai tiek ir dainuok. Nesvarbu, kad pasisekimas – pašėlęs, o publika kelia ovacijas. Tavo kolegos irgi moka daug dainų, bet niekas nenori išeiti į sceną po vidurnakčio.
5. Pasitikėk savimi. Kiekvienas, einantis į sceną turi galvoti apie save 3–5 proc. geriau nei yra iš tikrųjų. Tai (o ne alkoholis!) suteikia pasitikėjimo. Kokie 86 proc. – jau susikaustymas ir abejonės. Tačiau, jei manai apie save 20 ar 30 proc. geriau nei yra – tuštybių tuštybė ir pasipūtimas.
6. Turėk savo nuomonę. Išklausyk visų pastabų ir patarimų. Išklausyk, ir draugus, ir (labai svarbu!) nedraugus. Ir tie, ir kiti dažnai pamato ir pastebi tai, ką tu pats pražiopsojai. Tačiau, visų išklausęs, spręsk tik pats.
7. Gerbk publiką. Publika (kaip ir pirkėjas) – visada teisi. Jei kažkas vyksta ne taip – kaltas tik tu. Neradai bendros kalbos. Kiekvieną vakarą publika vis kitokia. Ir tu kitoks. Tam keitimuisi įtakos turi metų laikai, giedra ar lietus, koncerto paskirtis, vieta ir t. t. Vadinasi kiekvieną kartą kalbėkis su konkretaus renginio žiūrovais, o ne su vakardienos ar rytdienos. Gerbk publiką ir elkis taip, kad ir ji gerbtų tave.
