Naujos valdžios užkrauti nauji mokesčiai išgąsdino net advokatus. Ne „grandus“ - pastarieji bet kokiu atveju išgyvens. Nerimas apėmė pradedančius teisininkus bei advokatų padėjėjus. Prognozuojama, kad tokių gerokai sumažės, o likusieji bus priversti branginti savo paslaugas.
Apie tai, kas gresia teisininkams ir jų klientams – „Respublikos“ pokalbis su advokate Melita Cibulskaite.
Nepakeliama našta
– Ko sunerimo advokatai?
– Naujieji mokesčių teisės aktų pakeitimai uždeda nepakeliamą naštą advokatams ir jų padėjėjams. Kalbu apie socialinio bei sveikatos draudimo įmokas. Naujai numatyta, kad įmokos „Sodrai“ yra fiksuoto dydžio ir susietos su Vyriausybės nustatomomis draudžiamomis pajamomis.
Šiandien per mėnesį įmokos „Sodrai“ siekia 782 litus, plius – sveikatos draudimo įmokos: ne mažiau kaip 72 litai per mėnesį. Taigi eiliniam advokatui ar jo padėjėjui vien dėl to, kad jis turi tokį statusą, per mėnesį papildomai teks sumokėti apie 855 litus.
Tai - triskart daugiau, nei buvo iki šiol. Priešingai nei anksčiau, šioms naujoms mokestinėms prievolėms jokio įtakos neturės faktas, kad advokatas dėl objektyvių priežasčių kurį laiką visai nedirbo.
Pavyzdžiui, dėl ligos, vaikų gimdymo, jų priežiūros atostogų. Advokatas vis tiek turės mokėti fiksuoto dydžio įmokas. Nepriklausomai nuo to, kokias pajamas jis gauna ir ar išvis jas gauna.
Taip paneigiama advokatų bei jų padėjėjų konstitucinė teisė į poilsį ir atostogas. Advokatai nuolat turės uždirbti daugiau nei po 3 tūkst. litų per mėnesį - arba imti banko paskolas tam, kad susimokėtų mokesčius ir padengtų veiklos sąnaudas.
– Kaip kokie verslininkai.
– Advokato veikla nėra ūkinė-komercinė. Ji labai specifinė, nesadvokatams niekas negarantuoja nuolatinių pajamų, jie negauna formalaus mėnesinio atlyginimo. Beje, šią specifiką yra pripažinęs ir Konstitucinis Teismas. Užtat advokatams galioja privalomi reikalavimai dėl darbo vietos, patalpų. Su tuo yra susijusios būtinos veiklos išlaidos: patalpų nuomai, komunaliniams mokesčiams ir kitoms paslaugoms. Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys tokių išlaidų nepatiria.
Tik „į minusą“
– Ar tai reiškia, kad advokatai bankrutuos?
– Pagal naują teisinį reglamentavimą advokatai išties verčiami nutraukti šią veiklą ir net tapti socialiai remtinais asmenimis.
– Betgi dažnai sakoma, kad kas jau kas, bet advokatai tai tikrai neskursta.
– Tai visuomenėje suformuoto klaidingo įvaizdžio padarinys. Atvejai, kai advokatas per mėnesį uždirba, pavyzdžiui, 50 tūkst. litų, yra pavieniai, išimtiniai. Daugumą advokatų ir jų padėjėjų gali tik pasvajoti apie tokias pajamas. Be to, advokatas dar turi išlaikyti kontorą, mokėti honorarus padėjėjams, todėl grynosios pajamos yra žymiai mažesnės.
Advokatų padėjėjų ir neseniai veiklą pradėjusių advokatų vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 3 tūkst. litų. Neatskaičius sąnaudų. Atlikę paprastus skaičiavimus nustatėme, kad sumokėjus privalomus mokesčius advokatui į rankas lieka 1367 litai per mėnesį. Advokato padėjėjui - vos vos daugiau.
Iš šios sumos dar turi būti dengiamos kitos veiklos sąnaudos: patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, telefonas, degalai, internetas, raštvedybos reikmenys, naudojimasis specializuotomis duomenų bazėmis. Realiai advokatui lieka... minus 333 litai.
Įkainiai didės
– Tai kaip ruošiatės gyventi?
– Akivaizdu, kad naujoji apmokestinimo tvarka yra nepalanki advokatų padėjėjams, taip pat ir jauniesiems advokatams. Jiems tiesiog tapo neįmanoma išgyventi.
– Norint tai padaryti teks didinti įkainius?
– Įkainių ekonominės krizės laikotarpiu advokatai tikrai nenori didinti, bet tai yra vienas iš svarstomų variantų. Pirmiausia, aišku, advokatai eina sąnaudų mažinimo keliu - kaip ir visi kiti. Vis dėlto pasekmės klientams gresia. Visų pirma bus ribojamas smulkesnių ir mažesnes pajamas gaunančių advokatų ir visų advokatų padėjėjų skaičius. Bus apribota kliento teisė pasirinkti norimą advokatą.
Tikėtina, kad labiausiai nukentės advokatai ir jų padėjėjai, dirbantys su paprastais fiziniais asmenimis. Tie teisininkai, kurie yra „arčiausiai liaudies“.
Naujoji tvarka neigiamai paveiks ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą, nes paslaugų įkainiai šioje srityje labai nedideli. Tiesiog bus sudėtinga rasti norinčių dirbti šioje srityje. Dėl to gali nukentėti žmogaus teisių apsauga baudžiamajame procese.
Manome, kad priimant mokesčių teisės aktų pakeitimus dėl laiko stokos nebuvo pakankamai įvertinta advokatų veiklos specifika, buvo vadovaujamasi klaidingu visuomenėje apie advokatus sukurtu įvaizdžiu.
Tomas Beržinskas
