Dramatiškas įvykis 2014-aisiais nulems viso XXI amžiaus kryptį, teigia Kembridžo universiteto profesorius Nicholas Boyle'as.
Anot jo, lemtingų metų įvykiai nulems, ar pasaulyje artimiausiais dešimtmečiais klestės taika ir gerovė, ar jį kankins skurdas ir karai.
Jis mano, kad finansinė suirutė gali sukelti krizę, ir kad Amerikos vadovų reakcija į ją gali nulemti jos padarinius. Akademikas taip pat įsitikinęs, kad svarbiausiu stabilumo užtikrinimo garantu bus globali organizacija, o ne nacionalinė valstybė, rašo telegraph.co.uk.
N. Boyle'as tvirtina, kad 2014 metai reikšmingi tuo, kad ir praėjusieji penki amžiai priklausė nuo įvykių, nutikusių antrojo dešimtmečio viduryje.
1517 metais Martinas Lutheris ant Viurtembergo katedros durų paskelbė savo tezes, davusias pradžią Reformacijai ir protestantizmo suklestėjimui.
Po šimtmečio, 1618 metais prasidėjo Trisdešimties metų karas ir dešimtmečius trukę religiniai konfliktai Vakarų Europoje, 1715 metais baigęsi Hanoverių dinastijos įsitvirtinimu.
Po Napoleono mirties 1815 metais vyko Vienos kongresas, žymėjęs gana stabilaus amžiaus Europoje pradžią.
Tačiau 1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas – katastrofiškas konfliktas, pareikalavęs milijonų žmonių gyvybių ir kurstęs nesantaiką visą amžių.
Neseniai išleistoje knygoje „2014-ieji – kaip išgyventi kitą pasaulinę krizę“ (2014 - How to survive the next world crisis) N. Boyle'as tvirtina: „Amžiaus bruožai išryškėja antrajame dešimtmetyje, tad kodėl mūsų amžius turėtų būti kitoks?“
„Iš dalies toks laikas susijęs su tuo, kaip mes daliname savo supratimą apie žmogaus gyvenimą ir žmogaus istoriją. Jei amžius turės tam tikrų bruožų, jie išaiškės artėjant prie 20 metų. Tas pats galioja ir žmonėms“, – teigia Kembridžo profesorius.
„Dar vienas faktorius – kartų seka. Praėjus maždaug dviem dešimtmečiams, praėjusiame amžiuje dominavusios kartos laikas eina į pabaigą. Ateitį kuria jų vaikai, kurie gyveno ir prisimena tik naują amžių“, – priduria jis.
N. Boyle'as prognozuoja, kad ekonominė krizė gali sukelti platesnį žlugimą tarptautiniuose santykiuose. JAV taps svarbiausia priimant kritinius sprendimus, ir ji arba pasmerks mus smurto ir skurdo amžiui, arba naujam globalaus bendradarbiavimo amžiui.
Tačiau jis įspėjo, kad taikusis variantas įmanomas tik tuomet, jei pasaulis suvoks, kad atskirų nacionalinių valstybių amžius baigėsi, ir jei bus sukurta efektyvi globalaus valdymo sistema.
Didžiausi pasaulio politikos iššūkiams, tokiems kaip klimato kaita, Kinijos ir Indijos iškilimas, o taip pat pasaulinė kreditų krizė, suvaldyti reikės tarptautinio bendradarbiavimo.
„2007 metais prasidėjo esminiai ekonominiai pokyčiai, kurie dar turės nueiti ilgą kelią. Didieji ekonominiai pokyčiai veda prie didelių politinių pokyčių, kurių dar nematome“, – aiškino N. Boyle'as.
„Mano tezė – kad artinasi dar viena krizė, o tai matyti iš klausimų, kylančių apie valstybių skolas. Vienas dalykas, kuris nepasikeitė – tai Amerikos kariuomenė, o tai reiškia, kad JAV turi būti svarbiausiu žaidėju šiame didžiuliame politiniame pokytyje“, – teigia jis.
„Mes pradėsime įžvelgti skirtumus tarp Amerikos suvokimo apie mažėjančią ekonominę svarbą ir toliau išliekančią absoliučią karinę ir politinę galią. Viskas galiausiai gali priklausyti nuo to, ar Amerika gali su vaizduote pažvelgti į nuosmukį, ką Britanija sugebėjo padaryti iki 1914 metų. Daug vilties teikia tai, kad XXI amžių pradedami turėdami daug daugiau tarptautinių ir tarpvyriausybinių organizacijų nei jų turėjome XX amžiaus pradžioje“, – kalbėjo N. Boyle'as.
Jis pabrėžė, kad tik pasaulinių organizacijų globalus tinklas ir tik iš dalies pripažinta Amerikos „imperija“ nulems daugelį mūsų gyvenimo XXI amžiuje aspektų.
