Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai išaiškino ir sulaikė įtariamų sukčiautojų grupę, kuri, kaip įtariama, nuo 2010 metų apgaule pasisavino arba bandė pasisavinti kelionių draudimo išmokas. Įtariamiesiems vadovavo vienas asmuo, kuris už panašią veiklą jau buvo teistas ir praeityje. Įtartinus dokumentus pastebėjo ir kriminalistams informaciją perdavė „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai, tirdami viena po kitos užplūdusias žalų bylas su itin panašiais susirgimais užsienyje ir panašiomis draudžiamųjų įvykių detalėmis.
Įtarimų „Lietuvos draudimo“ ekspertams sukėlė kai kurie įtariamų sukčiautojų naudoti netipiniai įvykių aprašymai ir kitos tokio pobūdžio žaloms nebūdingos detalės. Įtariama grupuotė į savo veiklą įtraukdavo ir daugiau asmenų, įkalbinėdama juos nesunkiai pasipelnyti draudimo sąskaita. Tokia „kelionių“ manija itin suaktyvėjo pernai vasarą.
„Visi šiandien įtariami bandymai apgaule užvaldyti draudimo išmokas buvo dėl apsinuodijimo – ligos, kurią vėliau sunku patikrinti. Įtariamieji veikė apgalvotai, į savo veiklą įtraukdavo daugiau žmonių ir mėtė pėdas: kaip aiškėja tyrimo metu, suklastotas sąskaitas ir pažymas iš įvairių dažniausiai neegzistuojančių gydymo įstaigų jie pateikdavo iš skirtingų Europos šalių. „Keliautojai – mėgėjai“ per neilgą laiką aplankydavo po kelias valstybes, ir kiekvienoje jų juos užklupdavo „virškinamojo trakto ligos“, nors realiai tose valstybėse net neviešėdavo, - komentuoja AB „Lietuvos draudimas“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas. Draudimo ekspertas sako, kad dažniausiai įtariamieji klastojo Olandijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos gydymo įstaigų pažymas. Tiriant šiuos epizodus aiškėja, kad veiklos organizatorius sukūrė neegzistuojančių gydymo įstaigų dokumentų formas, kurias užpildydavo, pridėdavo visus reikiamus draudimo dokumentus ir pateikdavo draudimo bendrovėms. Įtariama, kad pasipelnyti bandyta beveik visose Lietuvoje veikiančiose draudimo bendrovėse.
„Draudimo bendrovės visame pasaulyje susiduria su sukčiavimų prevencijos klausimu ir kiekviena jų turi savo sistemą, kaip užčiuopti ar patikrinti vieną ar kitą atvejį. Pavienių bandymų pasinaudoti draudikų taikoma greita žalų atlyginimo sistema kelionių draudimo srityje mūsų bendrovėje išaiškinama iki dešimties per metus ir šis skaičius išlieka stabilus. Dažniausiai draudimo ekspertams įtarus apgaulę, piliečiai patys prisipažįsta ir savanoriškai atsisako draudimo išmokos, mat „Lietuvos draudimas“ apie tokią neteisėtą veiklą informuoja teisėsaugos pareigūnus“, - sako J. Stasinas.
„Lietuvos draudimo“ ekspertai naudoja tam tikrą atsitiktinės patikros ir galimai įtartinų dokumentų nustatymo sistemą. Pasaulyje žinomi įvairūs sukčiavimo būdai – nuo medicininių dokumentų klastojimo iki neegzistuojančių pacientų ar sąskaitų-vaiduoklių. Dažniausiai tokiu būdu pasipelnyti siekiantys piliečiai net neįtaria, kas atkreips ekspertų dėmesį, o bandydami kiek įmanoma labiau padidinti galimą žalos dydį, sąskaitose įrašo įvairių visiškai su liga nesusijusių paslaugų. Bandymai sukčiauti naudojant kelionių draudimo polisą registruojami visame pasaulyje. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, turi savo draudimo ekspertus visoje Europoje, todėl švedų draudikai iš karto gali patikrinti, realus ar išgalvotas pranešimas apie žalą, gautas iš kliento.
„Lietuvių kelionių geografija yra susiformavusi ir nekinta, todėl dirbdami su tų užsienio šalių medikais, mes turime sukaupę ir patirties, ir ryšių. Tuose pačiuose kurortuose nukentėję asmenys dažniausiai patenka į mums jau žinomas gydymo įstaigas, esant reikalui, dėl skiriamų procedūrų ar gydymo konsultuojamasi su ten dirbančiais gydytojais, todėl įžvelgti įtarimų keliančius dokumentus nėra sudėtinga. Žinoma, kiekvienas atvejis privalo būti ištirtas ir išaiškintas iki galo“, - sako J. Stasinas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai sako, kad tiriant šiuos atvejus aiškėja, kad galimai neteisėtų bandymų apgaule gauti draudimo išmokas galėjo būti per pusšimtį, bendra nuostolių suma siekia beveik 100 000 tūkstančių litų.
