Draudimo atstovai sako, kad vidutinė nuo vagių nukentėjusių turistų patiriama žala siekia 2000 eurų.
Internete apstu vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip vagys apiplėšinėja į šalį atvykusius turistus. Pavyzdžiui, Romoje užfiksuota, kaip kišenvagės susistumdo su turiste prie metro ir nepastebimai iš rankinės ištraukia jos telefoną.
Dar vienas pavyzdys – Orlando mieste Floridoje šaligatviu einančią moterį pasiveja vagis, parbloškia ją ant žemės ir iš rankų išplėšia rankinę.
O Naujajame Orleane, Luizianoje užfiksuotas dar žiauresnis išpuolis. Ten gatve einančius turistus užpuola net 4 kartu veikiantys vagys, kurie ne tik apiplėšia praeivius, tačiau juos dar ir fiziškai sužaloja – pribėgę iš galo užvožia per galvas ir pargriauna ant žemės.
Kelionių gidė pastebi, kad labai dažnai ilgapirščiai susivilioja būtent lietuvių kišenėmis.
„Mes Lietuvoj per daug gerai gyvenam, kaip aš sakau, ir per daug saugiai. Ir mes esam šiek tiek atsipalaidavę. Ir taip, kišenvagių yra visuose didžiuosiuose miestuose“, – sako kelionių gidė Angelina Zaleckaitė.
Dar viena ryški problema – turistų naivumas. Kelionių gidė pasakoja, kad dažniausiai keliautojai įsivaizduoja, kad vagis būtinai turi būti agresyvios išvaizdos. Visgi, sukčiai gudrūs ir turistų naivumu pasinaudoja.
„Esu mačiusi, kaip vagia poros su mažu kūdikiu ant rankų, viešbučiuose, pavyzdžiui, taip daro. Esu mačiusi, kaip restorane apvagia visiškai angeliškos išvaizdos diedukas ir bobutė vieną iš šalia staliuko sėdinčių žmonių. Tai tiesiog, vagys nepanašūs į vagis“, – teigia A. Zaleckaitė.
Vidutinė žala – 2 tūkstančiai eurų
Draudikai taip pat akcentuoja labai ryškią tendenciją, kad prie saugaus gyvenimo pripratę lietuviai linkę atsipalaiduoti atostogų metu. Nežiūri, kur palieka daiktus, tampa patiklesni ir naivesni.
„Atostogos yra tas metas, kai žmonės atsipalaiduoja, įjungia atostogų režimą, nenori rūpesčių, nori mėgautis smėliu, jūra, kavine, miestu. Ir tas turi savo pasekmes“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.
O pasekmės, kaip teigia atstovas, dažniausiai būna liūdnos. Kišenvagis gali netikėtai sujaukti kelionės planus ir pridaryti nemažų nuostolių.
„Tai vidutinė žala svyruoja apie 2000 eurų. Tai reiškia, jeigu taip dėliotume, kokie daiktai ar kokių daiktų praradimas tai galėtų sukelti, tai, matyt, yra kažkoks brangesnis telefonas prarastas, piniginė su pinigais, gal fotoaparatas, juvelyrika“, – teigia S. Abraškevičius.
Draudimo atstovas pastebi, kad pasitaiko tokių keliautojų, kurie vagystės atveju kreipiasi į draudėją ir reikalauja žalos atlyginimo, nors sutartyje tai nebuvo paminėta.
„Per kelių metų istoriją, atsimenu gal tik kelis atvejus, kai klientas tikėjosi, kad galbūt jisai buvo apvogtas, įvyko vagystė ir bus kompensuojamos tam tikros išlaidos“, – prisimena BTA draudimo atstovas Gediminas Bulenokas.
Deja, kad ir kaip norėtųsi praradus brangų daiktą ieškoti kaltų, kelionių gidė atsako griežtai.
„Aš sakysiu taip, kad visos vagystės būna tiktai dėl per didelio pasitikėjimo ir atsipalaidavimo“, – teigia A. Zaleckaitė.
Patarimai keliaujantiems
Nors pagrindiniai patarimai kaip apsisaugoti nuo vagių atostogų metu atrodo akivaizdūs, visgi, kaip sako kelionių gidė, į juos turistai labai dažnai žiūri pro pirštus. Ji primena, kad svarbiausia yra savo daiktus laikyti šalia, nepasitikėti aplinkiniais, išlikti ypač budriems vietose, kur būriuojasi daug žmonių.
„Turistams sakau, kad niekada nelaikyti visų kiaušinių vienoj pintinėj. Tai reiškia, pinigus išsiskirstyti, dokumentus“, – sako kelionių gidė.
Jei tenka susidurti su vagyste, visi specialistai primygtinai rekomenduoja kreiptis į šalies policijos komisariatą, nes šansų, kad vagį policija sučiups ir pavyks atgauti savo daiktus, yra.
Dar vienas patarimas, kuris, kaip sako gidė, skamba neįprastai, tačiau gali padėti atgauti bent dalį prarastų daiktų.
„Buvo irgi toks atvejis, kai žmogų apvogė, ir jisai sako, pinigai nesvarbu, svarbu dokumentas, kaip aš grįšiu. Ir iš tikrųjų, tai yra vienas iš tokių, apeiti vagystės vietoje visas šiukšliadėžes. Ir ten dažnai labai būna randami dokumentai“, – pataria A. Zaleckaitė.
Ekspertai primena, kad aktyviausi ilgapirščiai yra didžiausiuose turistų traukos centruose, viešajame transporte. Taip pat dažnai apšvarinami automobiliai.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Visą dieną piniginę nešiojaus kuprinėlėje, o ta priekyje, ant krūtinės. Vakarop nusipirkom kažkokių užkandžių, rankos užimtos, patingėjau segioti, tai į šoninę kišenę metro stotyje įsidėjau.
O malaletka kokių 12-15 m. matyt stebėjo ir pamatė. Belipant į metro tik taukšt keliu į mano kelėną, ale netyčia. Įlipam abu, tas stoviprie durų, bet jaučiu, kad kažkas ne taip. Kitoj stotelėj išdumia kaip akis išdegęs, ir tada supratau. Į kišenę, o piniginės su debet kortele ir 100 eur - nebėra. Atsisuku į giminaičius, draugus - tie viską suprato.
Bet už jų pamačiau du kačiokus, irgi keistus. Manau, kažkaip, kad ten buvo malalietkos apsauga, jei ką.
Kadangi keliavom į Italiją iš Paryžiaus, tai iš vakaro jau pranešėm Lietuvos ambasadai Paryžiuje. Ten užsiprašė nuotraukos, kuri greta esančiam prekybcentry kainavo 5 еur. Gerai, kad ne vienas buvau. Išdavė laikiną dokumentą grįžimui į Vilnių.
Todėl manau, kad tiesiog būtina kažkur turėti pasislėpus grynųjų, gal į batą įsidėti. Jei keliautum vienas ir apvogtų - uhh. Ir reikia žinoti ambasadas, policijos skyrius, kad nelaimės atveju žinot, kur kreiptis.