Toli gražu ta didybė, kurią prisimena traukinai sovietiniais laikais, daugeliui albanų buvę beveik vienintele transporto priemone. Tuo metu tik nedaugelis turėjo savo nuosavą automobilį. Dabar, Albanijos traukiniai, galima sakyti, žlunga.
Albanija yra vienintelė Europos valstybė, neturinti tarptautinių geležinkelio linijų, o vežamų keleivių skaičius 2010 metais sumažėjo iki 430 000 iš buvusių 12 milijonų, Enver Hoksa komunistinės diktatūros pabaigoje 1990.
Keliauti traukiniais Albanijoje - tikras nuotykis retai pasitaikantiems, turintiems nedidelį biudžetą keliautojams, o žmonėms be piniginių išteklių: studentams, pensininkams ar ūkininkams - nuolatinis erzelis. Per 20 metų trunkančią demokratiją, šios šalies traukiniai išgyvena nuosmukį. 3,2 milijonams albanų keleivių skirti vos 40 surūdijusių vagonų, dauguma pagaminti Italijoje ar Vokietijoje apie 60-uosius metus. Tarsi ironija, ant traukinių, albanų kalba, puikuojasi užrašas, reiškiantis „į ateitį“. Traukinių vagonus traukia 20 - 30 metų senumo, čekiški lokomotyvai.
Langų stiklai dažniausiai būna išdaužyti, o traukiniai sunkiai juda vos 40 kilometrų per valandą greičiu. Bėgiai labiau tinkami išmetimui, nei išlaikyti jais važiuojančius traukinius. Tokia yra Albanijos, pretenduojančios įstoti į Europos sąjungą, geležinkelių infrastruktūra.
Tiranos stotyje, iš kurios kasdien pajuda apie 10 traukinių, vykstančių kryptimis po visą šalį, - vyrauja tyla. Laukimo salės tuščios, o prie įėjimo kabo ranka rašyti, traukinių išvykimo ir atvykimo tvarkaraščiai. „Man svarbu, kad tik judėtų ir parvežtų mane namo. Man nesvarbu, kad nėra šviesos ar langų. Moku 80 leksų (0,50 dolerio centų) už kelionę pirmyn ir atgal ir esu patenkinta“, - teigia jokių pajamų neturinti, ūkininkė Zeqine Mata.
Lyg suspenso filmuose, kai traukiniai priartėja prie gyvenviečių, ypač prie Tiranos priemiesčių, jie tampa visų, o ypač vaikų ir jaunimo, dėmesio centrų. Vienintelė vaikų ir jaunimo pramoga yra į langus mėtyti akmenis. „Tai labai pavojingas žaidimas, kuris kartais sužeidžia keleivius. Nepaisant to, kad kasmet keičiame sudužusius langus, šis žaidimas niekuomet nesibaigia“, - piktinasi vienas iš 1680, valstybinės geležinkelių kompanijos darbuotojų, kurie per mėnesį uždirba apie 400 litų.
Pagrindinė traukinių nelaimių priežastis yra neteisėtose vietose traukinių bėgius kertantys automobiliai ir žmonės ir visai šalia bėgių statomi namai. „422 geležinkelio linijų kilometruose yra maždaug 150 neteisėtų perėjų, 47 iš jų esančios 37 kilometruose tarp Tiranos ir Durres, kur gyvena beveik pusė miesto gyventojų“, - pareiškė Albanijos geležinkelių direktorius Zamir Ramadanis, EFE naujienų agentūrai.
Norėdamas išvengti nelaimių, mašinistas visos kelionės metu ranką laiko uždėjęs ant traukinio signalo ir važiuoja vėžlio greičiu, kad nenumatytu atveju galėtų sustabdyti traukinį. Ramadanis pripažįsta, kad geležinkelių sektorius išgyvena sunkią krizę, kurios priežastys yra finansinės. Valstybės skiriamos lėšos sektoriui siekia apie 4 milijonus dolerių, prilygstančių 140, albanų parlamente dirbančių deputatų algoms.
Krovinių pervežimo traukiniais sektorius vertinamas daug optimistiškiau. Krovinių vežimo apimtis pernai metais viršijo 400 000 tonų, kai tuo tarpu 2006 šie skaičiai siekė vos 30 000, bet kokiu atveju šie skaičiai labai atsilieka nuo 1990 pasiektos pervežimo apimties - 6,6 milijonų tonų.
2010 metais Albanija Jungtinių valstijų General Electric kompanijai sumokėjo 20 milijonų dolerių nuobaudą po to, kai albanų ministras pirmininkas, Sali Berisha nutraukė 2003 metais, ankstesnės valdžios, pasirašytą kontraktą, numatantį elektrinio traukinio statybas ir 95 milijonų dolerių investicijas, tarp Durres ir Tiranos miestų.
