Palengva artėjant atostogoms, pradėjau sukti galvą, kur šiemet nuvykti. Tik savarankiškai ir tik pigiai. Pasirodė visai priimtinas pasiūlymas nuskristi į Koso salą, kurioje su bičiuliais galėsime kaip reikiant pasimėgauti vasaros malonumais ir pakeliauti po galimai egzotišką kraštą. Šiame straipsnelyje tikrai nerašysiu reportažo apie įvykusią kelionę. Manau, daug svarbiau aprašyti esminius dalykus, kurie galbūt bus naudingi ir kitiems keliautojams, besidomintiems atostogomis vis populiarėjančioje Koso saloje.
Taigi, nusileidę į Koso „Hippocrates“ oro uostą, pajudėjome link Kefalos kurorto. Taksi paslaugos šia kryptimi kainuoja 30 eurų, tad šiek tiek luktelėję, įsėdome į komfortabilų autobusą, kuriuo žymiai pigiau ir greičiau nei per pusvalandį nuvykome į reikiamą vietą. Buvome iš anksto rezervavę apartamentus devynioms dienoms, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt.
Pradžiugino maloni šeimininkė bei ideali tvarka kambariuose, tačiau pagrindinis ir, ko gero, didžiausias minusas – viešbutukas stovėjo prie pat pagrindinės gatvės, vedančios į kalnuose esantį Kefalos miestelį, kuria kiaurą parą zujo įvairaus dydžio bei triukšmingumo transporto priemonės įskaitant ir turistų taip mėgiamus keturračius. Todėl būtinai atkreipkite dėmesį į viešbučio dislokaciją. Visus viliojantis mažas atstumas iki jūros – ne pats svarbiausias privalumas. Dar vienas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį rezervuojant apartamentus, tai dažniausiai mokamas kondicionierius, parai kainuojantis 5 eurus. Kadangi mūsų penkių žmonių grupelė gyveno bendroje patalpoje, tarsi padalintoje į du kambarius, kurių kiekviename buvo po kondicionierių, už mėgavimąsi šalčiu būtų tekę pakloti jau 10 eurų – mat kondicionieriai veikia arba abu, arba nei vienas. Ir juokinga, ir pikta, kad pinigėliai iš turistų „daromi“ lygioje vietoje. Nesinaudojome šia paslauga iš principo, juolab, kad dienas leisdavome gamtoje, o naktimis vėsumos ir taip pakakdavo.
Nepaisant puikiai išvystyto viešojo transporto tinklo, kelionei į kalnuose esantį Zia miestelį nusprendėme išsinuomoti automobilį. Palei pagrindinę gatvę (taip ir vadinasi Main street) išsidėstę daugybė nuomos punktų. Pasidomėję sąlygomis ir kainomis, pasirinkome „Manolis car rental“ nuomos punkto paslaugas. Pirma, čia automobilio nuomos kaina mažiausia. Antra, automobilį galima pasiimti 8 val. ryto, ir nuoma trunka 24 val. (kituose punktuose 12 val.).
Taigi, gavome apynaujį Hyundai Accent automobilį vos už 40 eurų su „full ensurance“. Dėl viso pikto apžiūrėkite transporto priemonę iš išorės ir nufotografuokite akivaizdžius kėbulo defektus bei parodykite juos nuomos punkto darbuotojui. Manau, patys suprantate, kam to reikia.
Važiuodami į Zia naudojomės savo atsivežta navigacija. Labai pravertė, kadangi ženklų nėra itin daug, o ir tie patys dulkėti ir išblukę nuo saulės.
Zia – jaukus kalnų miestelis su vaizdingais peizažais, kuriame gausu suvenyrų krautuvėlių ir tavernų. Įsitikinome, jog čia suvenyrų kainos vienos žemiausių, nors kai ką pigiau galima įsigyti Koso mieste (pavyzdžiui spausdinta Hipokrato priesaika Zia kainavo 3,5 euro, Kose – 2 eurus). Į Zia pasistenkite atvažiuoti iki 10 val. Vėliau čia knibždėte knibžda turistų, o siauras gatveles užkemša autobusų virtinės.
Iš Zia kalnų keliukais patogu nusigauti iki Asklepion – pirmosios Hipokrato ligoninės. Tiksliau tai, kas iš jos liko. Įėjimas žmogui kainuoja 4 eurus, o vaikams iki 14 metų nemokamas. Taip ir likome nesupratę, už ką sumokėjome. Atrodė, lyg kas būtų atvežęs krūvą statybinio laužo, ir išbarstęs laukuose. Trumpai tariant, pasižvalgyti galima, tačiau mokėti už šį reginį neverta.
Nusprendėme negaišti laiko ir važiuoti į kitą tądien planuotą aplankyti objektą – Empros Therma – karštųjų versmių sieros baseiną jūroje. Beje, į šią vietą patogiai galite nuvykti ir miesto autobusu iš paties Koso. Priveža iki akligatvio, tereikia pėsčiomis arba ant asilo (kainuoja 5 eurus) nusileisti nuo kalno vingiuotu žvyrkeliu. Patartina važiuoti vakare – baseinėlyje nereikės trintis nugaromis su gausybe turistų, nors žmonių ten būna visada. Turimus papuošalus geriausia palikti automobilyje, kadangi sidabras bei paprasta bižuterija reaguoja su sieros vandeniliu ir nusidažo tamsiai ruda spalva.
Koso miestas – modernus ir egzotiškas, tačiau tikrai ne pigus (atsižvelgiant į tai, kad visoje saloje kainos ir taip kosminės). Jam drąsiai galima skirti didžiąją dienos dalį, nes akis paganyti yra kur: gausybė lankytinų objektų, nuostabaus grožio uostas su daugybe baltų prabangių jachtų. Informacijos apie objektus tikrai rasite Makaliaus puslapyje. Važinėdami po Koso miestą automobiliu ar dvirate transporto priemone būkite budrūs, jei nenorite išgirsti graikiškų keiksmų iš persiutusio motociklininko, kuris tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė susidūrimo su jūsų automobiliu. Skersinėmis gatvelėmis eismas dažniausiai vyksta tik viena kryptimi, o kelio ženklai neretai stovi kairėje kelio pusėje pasislėpę tarp medžių lapų.
Vykdami iš Koso miesto, galite užvažiuoti į Tigaki. Šalia miestelio esantis druskų ežeras nuvylė, kadangi iš jo belikusi vien druskinga molio košė, o apie ten besiporuojančius vėžlius galima net nesvajoti. Tiesa, paplūdimys išties žavus. Laukinis, tačiau puikiai tinka norintiems pasimėgauti audringos jūros teikiamomis pramogomis ar tiesiog pašokinėti per bangas.
Na ir pabaigai šiek tiek apie maistą. Nepasakyčiau, kad nacionaliniai patiekalai yra kažkuo unikalūs, tačiau skonis puikus. Pasirinkusiems poilsį Kefalos kurorte prie Main street, siūlytume apsilankyti restoranėlyje „Rainbow“. Maistas kaip ir visur kitur nepigus, tačiau kokybiškai pagamintas, o porcijos didelės. Didžiausią įspūdį paliko grilyje kepta žuvis už 11 eurų. Paklausite, kuo ji tokia ypatinga? Nežinau, tiesiog užeikite ir paragaukite;).
Dėkojame Vyteniui Ivanauskui už įdomius įspūdžius ir gražias nuotraukas!
