Ant pečių prisitvirtinęs miegmaišį, Khaledas, 28 metų sunkvežimio vairuotojas, sėdi Atėnų Viktoria aikštės kampe – čia viena pagrindinių migrantų susirinkimų vietų. Jis laukia kontrabandininko, kuris turėtų jam padėti per šiaurinę Graikijos sieną prasmukti į Makedoniją – tokiems migrantams iš Afganistano kaip jis, siena uždaryta jau nuo vasario 21 dienos, rašo economist.com.
Kitoje aikštės pusėje Mahmudas, restorano vadybininkas, atvykęs iš Alepo su žmona ir trimis vaikais, bijo, kad kelias į Vokietiją gali greitai užsidaryti ir sirams. „Mes privalome neužstrigti Graikijoje“, “- tvirtina jis.
Tačiau to gali būti sunku išvengti.
Apribojo migrantų skaičius
Austrija apribojo priimamų migrantų skaičius iki 3200 per dieną iš kurių 80 gali kreiptis dėl prieglobsčio. Makedonija, Serbija ir Kroatija taip pat ima riboti srautą. Iki vasario 23 dienos prie Graikijos-Makedonijos sienos jau laukė apie 4000 migrantų. Graikijos policija liepė apsisukti dešimtims autobusų su naujai atvykstančiais migrantais. Vasario 24 dieną dešimt valstybių, esančių vadinamajame „migracijos kelyje“, susitiko Vienoje aptarti tolimesnių žingsnių, kaip kovoti su krize. Graikija pakviesta nebuvo. Pirėjo uoste, kur keltai atplukdo migrantus iš Egėjo salų, pagalbos darbuotojai skatina afganus pasilikti valdžios pastatytose priėmimo stovyklose, o ne bandyti keliauti į šalies šiaurę.
Ištisus mėnesius ekspertai kalba, kad jei Šiaurės Europa ims riboti migrantų srautą, siedama taip spęsti migrantų krizę, Graikija patirs katastrofą. Jungtinių Tautų teigimu, šiemet į Europą atvyks apie 1 milijoną migrantų. Alexis Tsipras, Graikijos premjeras, nerimauja, kad Graikija gali tapti migrantų „juodąja dėže“. Tuo metu, kai Balkanus ima juosti spygliuota tvora, tokia baimė yra tikrai pagrįsta.
Tokia migrantų krizė nutiko pačiu blogiausiu laiku A. Tsiprui – jo kairioji „Syriza“ vyriausybė susiduria su maištu teisininkų, gydytojų ir ūkininkų, nepatenkintų reformomis, kurių reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Ūkininkai pyksta dėl bandymų padidinti pajamų mokestį iki tokio, kokį moka kiti graikai. Jie blokuoja greitkelius traktoriais, užkerta kelius per sieną į Bulgariją ir Turkiją. Vasario 22 dieną įvykęs jų susitikimas su A. Tsipru buvo bevaisis. Po dviejų dienų Aukščiausiasis teismas pagrasino tardymais protestų lyderiams - tuomet blokados buvo greitai panaikintos.
Prioritetai dėl migrantų vietų
Tuo metu, kai ūkininkų sukilimas jau beveik numalšintas, vėl ėmė streikuoti teisininkai – jiems netinka nauja pensijų schema, kuri anot jų, privers atidėti net 30 procentų atlyginimo. Graikijos darbo ministras George'as Katrougalosas vietoje to nori padidinti darbdavių įmokas ir tvirtina, kad pensijos yra vienas paskutinių pajamų šaltinių graikų šeimoms, kurios labai stipriai nukentėjo dėl ilgos recesijos. Tačiau tarptautiniai kreditoriai su tuo nesutinka.
Prieš du dešimtmečius, Graikija lengvai priėmė apie 1 milijoną ekonominių migrantų iš Balkanų. Tačiau šį kartą, po 6 metų recesijos, nedarbo lygis šalyje viršijo 25 procentus. A. Tsipro nepatyrusi vyriausybė sunkiai susidoroja su užduotimi pasirūpinti per šalį keliaujančiais migrantais, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie čia pasilieka daugiau nei kelias dienas. Prireikė net pagrasinimo, kad šalis bus iš karto pašalinta iš Šengeno zonos, jog Graikija sugebėtų išpildyti savo įsipareigojimus sukurti centrus penkiose salose, kur migrantai galėtų būti sutinkami ir registruojami pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Kai Gynybos ministerija ėmėsi darbo – reikalingi centrai buvo pastatyti greičiau nei per mėnesį.
Graikija jau sutiko priimti daugiau nei 60 tūkstančių prieglobsčio ieškotojų, kurie dalyvaus oficialioje perskirstymo visoje ES programoje. Kol kas dauguma ignoravo šį pasiūlymą ir tęsė savo kelionę. Bet kokiu atveju, pagal dabartinius planus, ES šalys narės iš Graikijos per artimiausius 6 mėnesius planuoja priimti tik 13 tūkstančių migrantų. Kai kurie „Syriza“ nariai tvirtina, kad pasiūlius migrantams prastus laikino gyvenimo centrus, taip būtų galima juos apskatinti judėti toliau. Tačiau tūkstančiai tunisiečių, marokiečių ir pakistaniečių jau vasario pradžioje ėmė blokuoti Graikijos-Makedonijos sieną ir dabar netoliese įsikūrinėja. Graikija negali sau leisti jų deportacijos.
Pasak vieno „Syriza“ atstovo, vienas prioritetas yra laikyti migrantus kuo toliau nuo turistinių vietų. Koso saloje, populiarioje tarp vokiečių turistų, jau mažėja užsakymų vasarai, nes bijoma, kad joje bus daug migrantų. Žemyninėje dalyje sporto kompleksai ir nebenaudojamos kariuomenės stovyklos pertvarkomos į laikinas migrantų stovyklas. Tačiau šalis gali priimti ne daugiau nei 70 tūkstančių migrantų, o per dieną į Pirėjo uostą jų atvyksta apie 2 tūkstančius. Ir šie skaičiai tik augs gerėjant orams. Jei šiaurinė siena užsidarys, Graikija persipildys labai greitai.
