Kelių priežiūrai skirta kur kas mažiau lėšų, tad kelininkai iš anksto perspėja, kad vairuotojai savo pačių labui privalo deramai pasiruošti žiemio sezonui, nelaukdami, kol iškris sniegas ar bus plikledis.
Nemalonios staigmenos
Pasak Valstybės įmonės “Automagistralė” direktoriaus Vladislovo Molio, dažniausiai dėl įvykusių eismo įvykių kalti patys vairuotojai. Ir nenuostabu. “Didelė jų dalis - dar nepatyrę, jauni, nepasiruošę sezono permainoms”.
Rudenį privalu keisti vasarinius vairavimo įpročius. Ypač nepatyrusiems - pamiršti didesnius greičius. Šlapia kelio danga jau yra slidi, o slidžiame kelyje automobilis elgiasi visiškai kitaip.
Yra nemažai “saugiklių”, apsaugančių nuo nemalonaus, o retsykiais ir tragiško incidento. Viena svarbiausių taisyklių - elementari ir nuolat kartojama, tačiau, deja, nuolat ir pamirštama. Tai - padangos. Visi puola montuoti žiemines padangas nuo lapkričio 1-osios, kai Kelių eismo taisyklės nebeleidžia daugiau važiuoti vasarinėmis. Sveikas protas sako, kad privalomą, bet padedančią išvengti daugelio nemalonumų procedūrą galima būtų atlikti savaite anksčiau.
Didžiulė klaida daroma, kai “taupoma” saugumo sąskaita. Kai kurie vairuotojai artėjant rudeniui nekeičia jau gerokai susidėvėjusių padangų, norėdami jas “pribaigti”, vilkina laiką iki pirmų šalčių. Tuo tarpu būtent dabar geros padangos yra reikalingiausios.
Neįmanoma apsidrausti
Beje, kone tris dešimtmečius įmonėje dirbantis vadovas prisimena, kad pirmoji automagistralė dėl oro sąlygų buvo “užblokuota” vos vieną kartą - nepaprastai sunkią 1981-1982 metų žiemą, kai iškrito rekordinė sniego norma. Vos kelias valandas ties Sitkūnais netoli Kauno eismas buvo sustojęs, tačiau ir to užteko, kad automagistralėje nusidriektų daugiakilometrinė mašinų vilkstinė. Suprantama, eismo intensyvumas prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus toli gražu neprilygo šiandieniniam. Tačiau kelininkai tuomet neturėjo ir tokios galingos technikos.
Šiandien, anot V.Molio, jie nesunkiai susidorotų ir su tokiu stichijos siautėjimu. Beje, tai įrodė ir pirmosios šių metų sausio dienos, kai atskiruose automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožuose per parą iškrito iki pusės metro sniego. Žmonės dirbo paromis, buvo mestos visos pajėgos, bet eismas nebuvo sustabdytas nė minutei.
Europa - ne išimtis
Vairuotojai neretai keiksnoja mūsų kelininkus. Tačiau palyginimui galime pasakyti, kad pirmosiomis sausio dienomis tvarkos keliuose etalonu laikomoje Vokietijoje sniego “teiškrito” apie 30 centimetrų, vis dėlto to užteko, ir išgirtuose greitkeliuose bemat susidarė daugiakilometrinės grūstys. Anglijoje daugelyje regionų eismą paralyžavo apskritai mums juokinga 15-20 centimetrų sniego “lavina”. Ir panašiai buvo kone visoje Europoje, kur tik pasnigo daugiau nei įprasta, nors dosnaus europiečių kelininkų finansavimo nepalyginsi su mūsiškiu.
Nereikia netgi prisiminti pernykščio sniego. Vos prieš porą savaičių jau matėme, kokių eibių prikrėtė paskutinioji sniego banga Europos keliuose. Daugiakilometrinės paralyžiuojančios grūstys, masinės avarijos, milijoniniai nuostoliai... Sinoptikų paskaičiavimais, sniego vien atskiruose rajonuose iškrito daugiau nei 20 cm per parą.
Galimi pavojai
Automagistralėse Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys dominuoja lygumos, tad keliai čia tiesūs, o posūkių spindulys daugiakilometrinis, ir vairuotojas jo net nejaučia netgi važiuodamas maksimaliai leistinu greičiu. Vilnius-Kaunas - ypatingas kelias. Seniausio šalies dviejų juostų kelio profilis banguotas, pakalnę keičia įkalnė, statūs šlaitai, didelė dalis miškinga. Tad eismo sąlygos čia sunkesnės, ypač žiemą. Kelininkai pataria tamsiu paros metu, esant sudėtingoms eismo sąlygoms rinktis saugų važiavimo greitį, o jeigu nėra būtinybės, apskritai atidėti kelionę iki ryto, ypač nepatyrusiems vairuotojams.
Netgi atrodantis saugus ir švarus juodas asfaltas gali būti labai apgaulingas ir pavojingas, kadangi neretai jis gali būti padengtas plonyčiu ledo sluoksniu. Labai atsargiems reikia būti važiuojant tiltais, viadukais. Jie pirmiausia pasidengia šerkšnu ir gali būti slidūs. O jeigu jau neatidėliotini reikalai verčia važiuoti, negalima nė minutei atsipalaiduoti ir pamiršti, kad reikia dažniau spausti ne akceleratoriaus, o stabdžių pedalą.
Jurgis MONTGIRDAS
