Kelionių agentūrų tinklo „West Express“ produktų skyriaus vadovė Nira Koltun sako, kad kiekvienas kelionės draudimą renkasi pagal savo poreikius, todėl visiems tinkamo varianto nėra. „Visada rekomenduojame pilną draudimo paketą, kurį įsigijęs klientas yra visiškai apdraustas, tačiau klientas renkasi pats. Bene svarbiausias yra medicininių išlaidų draudimas, kuris užtikrina nemokamą medicinos paglabą, gydymą“, – sakė N. Koltun.
Jei kelionė planuojama iš anksto, rekomenduojama apsidrausti ir nuo neįvykusios kelionės. Tokiu atveju, už draudimą sumokėjus apie 10 proc. kelionės kainos, bus grąžinta 80 proc. už kelionę sumokėtų pinigų. „Toks draudimas garantuoja, kad, nutikus draudimo sutartyje numatytiems draudžiamiesiems įvykiams, klientas gali atšaukti kelionę ir susigrąžinti pinigus. Tiesa, yra tam tikrų sąlygų“, – sakė „West Express“ atstovė.
Kiekvienam asmeniškai
Pasak N. Koltun, apsidrausti „nuo visko“ nėra labai brangu. „Viskas priklauso nuo kelionės trukmės – jei skrendate trims dienoms, yra viena kaina, jei dviem savaitėms, – kita kaina. Taip pat nuo to, ar kartu keliauja vaikai iki tam tikro amžiaus arba senjorai nuo tam tikro amžiaus, kai skaičiuojamas didesnis tarifas. Pavyzdžiui, jaunimui yra taikomos nuolaidos“, – sakė N. Koltun. Pasak jos, visokeriopu draudimu labiausiai rūpinasi šeimos, turinčios vaikų, kurioms jau kartą kitą teko nukentėti.
„Yra žmonių, turinčių banko korteles, kurių turėjimas suteikia vienokį ar kitokį draudimą, tačiau prieš atsisakant draudimo paslaugų reikia labai tiksliai žinoti, kuri draudimo rūšis priklauso ir kas į ją įskaičiuota. Visgi savaitei sveikatos draudimas kainuoja nedaug – tik 20 litų, todėl žmonės mielai draudžiasi papildomai, nes tuomet viskas aiškiau, – jei turi draudimo polisą, nelaimės atveju gali susisiekti su draudimo agentu, pasitarti“, – sakė pašnekovė.
Kelionės draudimo kaina priklauso nuo kelionės trukmės, šalies, kelionės pobūdžio ir pačios draudimo rūšies. Keliautojai gali apsidrausti medicininių išlaidų draudimu, nelaimingų atsitikimų draudimu, apdrausti bagažo praradimą ar vėlavimą, kelionės dokumentus, tie, kurie perka kelionę iš anksto, apsidraudžia neįvykusios kelionės draudimu. Slidininkai gali apdrausti savo inventorių, taip pat apsidrausti asmens civilinės atsakomybės draudimu. „Patys populiariausi tarp išvykstančiųjų yra medicininių išlaidų draudimas ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Tačiau pastebime, kad papildomi draudimai populiarėja“, – sakė „PZU Lietuvos“ Standartinių rizikų skyriaus vadovė Gitana Beinorienė.
Draudžia ne visus
Visgi ne visi gali apsidrausti taip lengvai. Vienai vilniečių šeimai panorus kartu atostogoms į Romą vežtis 90-metį giminaitį, teko nusivilti, nes nė viena draudimo bendrovė nepanoro jo apdrausti, nors vyras ir neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų. Tokie atvejai reti, tačiau išeities kaip ir nėra.
„Pasitaiko visko, tačiau tai labai išskirtiniai atvejai, iš esmės vienetiniai. Tokiu atveju kreipiamės į draudimo bendrovę, kuri įvertina riziką ir sprendžia, drausti ar ne. Jeigu bendrovė nesutinka, mes draudimo parduoti negalime ir įtakos jos sprendimui neturime“, – sakė N. Koltun.
Pasak „PZU Lietuvos“ atstovės, brangiau už draudimą tenka mokėti ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vykstantiems į užsienį ekstremaliai pramogauti, pavyzdžiui, kopti į kalnus ar dalyvauti sporto varžybose.
Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas, dar žinomas kaip Makalius, prisimena atvejį, kai vieni žmonės norėjo į kelionę pasiimti tėvus, kuriems jau per 80 metų. Draudimo bendrovė jiems draudimo nesuteikė, taigi liko galimybė nebent rizikuoti. „Tokiu atveju galima patarti tik vykti į kelionę ir, jei prireiks, savo gydymo išlaidas apmokėti pačiam – geriausia pasiimti kredito kortelę, kad nereikėtų vežtis grynųjų pinigų. Tuomet reikėtų labai saugotis, nevykti į labai aktyvias keliones ir neeksperimentuoti su maistu kokiame nors Hurgados užkampyje, o valgyti viešbutyje“, – sakė R. Širvinskas.
Brangiau už atostogas
R. Širvinskas sako, kad savo klientams visada rekomenduoja įsigyti kelionės draudimą, jau vien dėl to, kad Europos Sąjungoje jis tekainuoja keliolika litų savaitei. „Ypač rekomenduoju apsidrausti keliaujant į Turkiją, Egiptą, Tunisą ar kitas šalis, kuriose higienai neskiriama pakankamai dėmesio. Draugas vienoje šių šalių nuo vandens buvo užsikrėtęs akį, taigi jam kompensavo transportą iki ligoninės ir atgal, gydymą ir davė vaistų savaitei, o draudimas tekainavo 20 litų už savaitę“, – pasakojo pašnekovas.
Kelionių organizatorius prisimena atvejį, kai kelionę į Turkiją įsigijęs žmogus manė, kad sveikatos draudimas yra įskaičiuotas į kelionės kainą ir nieko papildomai užsakyti nereikia. Turkijoje vyrą partrenkė automobilis ir už kiekvieną ligoninėje praleistą dieną jam teko susimokėti po 200–300 dolerių. „700 litų per dieną tikrai gerokai pabrangino kelionę, todėl be draudimo išvykti nerekomenduoju. Jei žmogus nenori pirkti draudimo, reikia išsiaškinti kredito kortelės teikiamą draudimą ar išsiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri bent jau garantuoja nemokamą būtinąją medicinos pagalbą“, – sakė pašnekovas.
„PZU Lietuvos“ apklausos rodo, kad labiausiai žmonės pageidautų apsidrausti nuo blogo oro ir vaikų ligų per atostogas. Deja, nuo tokios neprognozuojamos srities, kaip orų permainos, draudikai nedraudžia. Tačiau, nors medicininių išlaidų draudimas nepadės išvengti ligų, užtikrins kvalifikuotą medikų pagalbą ir atlygins išlaidas. Anot draudikų, dažniausiai atostogautojus ištinka tik menki nemalonumai – žmogus paslysta prie baseino ar apsinuodija neįprastu maistu. Tačiau būna ir ekstremalių atvejų, kai draudikams tenka organizuoti tarptautines gelbėjimo operacijas, kad pasirūpintų savo klientais tolimose šalyse.
