Ar žinojote, kad Kauno marios yra didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje? Ir kad mokslininkų manymu, panašus vandens telkinys šiose vietose jau yra buvęs ledynmečiu, ir tik vėliau susiformavo Nemunas bei jo slėnis? Kauno marių regioninis parkas įsikūręs būtent šiose vaizdingose marių pakrantėse. Čia galima apžiūrėti Žiegždrių, Dovainonių, Gastilionių, Strėvos, Kalniškių ir Lašinių atodangas, Rumšiškių ir Dabintos sengires, pasivaikščioti po vieną gražiausių Lietuvoje Girionių parką. Įspūdį palieka Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis kadagynas, bei Pažaislio vienuolynas.
Kauno tvirtovės V forto architektūrinis draustinis (nuotr. K. Stalnionytės) (nuotr. Gamintojo)
Kadagyne mus lydėjo parko vyriausias ekologas Povilas Vitkauskas, kuris ir papasakojo apie parko ypatybes. Parkas yra paskelbtas Paukščių apsaugai svarbia teritorija. Čia saugomos plovinės vištelės, tulžiai, juodieji pesliai, jūriniai ereliai. Stačių šlaitų miškuose yra daug medžių senolių, kuriuose gyvena retos visoje Europoje vabalų rūšys - niūraspalvis auksavabalis bei purpurinis plokščiavabalis, fortų požemiuose žiemoja itin reta šikšnosparnių rūšis – kūdrinis pelėausis. Rumšiškių miško pušis ir Žiglos maumedis yra storiausi tos rūšies medžiai Lietuvoje.
Apie istorinio paveldo objektus mums pasakojo regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė. Pažaislio vienuolynas ne tik Kauno marių regioninio parko pasididžiavimas, bet ir visos Lietuvos baroko perlas, vertingas nacionaliniu, europiniu ir net pasauliniu mastu. Parke galima aplankyti medinę Rumšiškių tradicinio stiliaus bažnytėlę, kuri ypatinga savo istorija – 1959 m. ji perkelta iš būsimų Kauno marių dugno, o jos statybos pradžia siekia LDK ir Lenkijos karaliaus Jogailos laikus. Ant Kauno marių kranto yra V fortas, bei Vieškūnų piliakalnis. Taip pat valstybės saugomos Kauno tvirtovės Palemono forto liekanos, apsuptos 29 gynybinių įtvirtinimų grandine. Vertingas technikos paveldas – į Kauno marias vedantis senasis Vytauto Didžiojo vieškelis, kurio išlikęs gal kilometro ruožas, paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Kelias palei senąją Nemuno vagą vingiavo iš Kauno į Trakus, Vilnių bei Gardiną. Ilgai buvo vienintelis palei Nemuną...
Pažaislio Kamaldulių vienuolynas (nuotr. K. Stalnionytės) (nuotr. Gamintojo)
Kauno marios – vienas tinkamiausių šalies vandens telkinių buriuoti ir plaukioti motorinėmis valtimis. Išsinuomojus jachtą, nuo jos denio nepabosta grožėtis įspūdingu kraštovaizdžiu. Marios labai mėgstamos žvejų, nes yra gana turtingos žuvų. Meškeriotojams, atvykusiems iš kitų rajonų ar turintiems ten išduotus žvejo mėgėjo bilietus, reikia papildomai įsigyti laikiną leidimą žvejoti Kauno mariose. Galime atskleisti, kur kokių žuvų geriausia ieškoti. Starkiai, ešeriai spiningu gaudomi prie Kruonio HAE, ties Grabuciškėmis, pačioje buvusioje upės vagoje ar duobėse. Lydekų (nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d. draudžiama žvejoti lydekas, jos ruošiasi nerštui) geriausia ieškoti palei Dabintos salą, salačių - mariose ties Arlaviškėmis ir Girionimis. Giliose marių duobėse ties Rumšiškėmis ir Dovainonimis tūno ūsuotieji šamai, bet juos suvilioti galėtų tik patyręs žvejas. Deja žvejai čia kelia nemažai problemų. Pasak Kauno marių regioninio parko vyriausiojo inspektoriaus Silvijaus Klenausko, bene didžiausi niokotojai parke ir yra žvejai mėgėjai. Dažniausiai malkomis jie nebūna pasirūpinę, ir pradeda kūrenti, kas pakliūna po ranka: sulaužo informacinius stendus, nulupa medines čerpes nuo pavėsinių stogų. Pagal tokių „laukinių“ logiką: noriu susikurti laužą, o įkurti juk patogiausia nuardžius ką nors... Inspektoriaus žodžiais, niokotojus sunku nustatyti, nes reikia pričiupti, o visi įrodymai sudega lauže. Gamtos teršimas ir net vandalizmas marių pakrantėse – tikrai didelė problema.
Koplyčios prie Šlienavos bažnyčios(nuotr.K.Stalnionytės) (nuotr. Gamintojo)
Kauno marių regioninį parką galima pažinti ir keliaujant draugiškai, neteršiant gamtos. Pavyzdžiui, parko vertybes galima išvysti plaukiant laivu, važiuojant automobiliu ar pėsčiomis keliaujant pažintiniais takais. Verta čia atvykti ir dviračiais, riedžiais (segway), arklių kinkiniais ar kitomis netradicinėmis keliavimo priemonėmis. Daugiau parko pažinimo galimybių atvėrė neseniai įrengtas takas Arlaviškių botaniniame draustinyje, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama į Kadagių slėnį, Dabintos salą. Sutvarkytas priėjimas prie Lašinių konglomerato. Pažaislio vienuolynas turistų laukia ištisus metus. Etnografinę dvasią pajusti galima vieninteliame Lietuvoje Rumšiškių liaudies buities muziejuje, užsukant į šalia esančią ypatingą pievą – Natura 2000 buveinę, kurioje auga apie 90 ąžuolų, palypėjant į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria marių panorama, ir aplankant iš marių dugno perkeltą autentišką medinę Rumšiškių bažnyčią. Rekomenduojama užsukti į Palemone esantį Salomėjos Nėries memorialinį muziejų, įkurtą name, kuriame gyveno ir kūrė garsioji poetė, o šalia esančiame Lakštingalų slėnyje vyksta poezijos pavasariai.
Kauno marių regioninis parkas(nuotr.K. Stalnionytės) (nuotr. Gamintojo)
Parke visi besilankantys pasirinks takus ir objektus pagal savo norus. Tačiau kiekvienas galėtų po kelionės atsisėsti ant marių kranto ir pagalvoti: juk brendant į Kauno marias, galima įsivaizduoti brendant į istoriją: ten, marių dugne, gyveno žmonės, liko kaimai, užpilti šuliniai ir kapinaitės. O senoji kalva, ant kurios, anot legendų, mūsų protėviai pagonys aukodavę aukas, dabar paaukota vandeniui...
Linas Senkus
Daugiau skaitykite: www.keliaukkitaip.lt
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
Kuriame Lietuvos ateitį (nuotr. Balsas.lt)
