Nuosavame name gyvenanti portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakoja, kad kiekvieną rudenį samdo kaminkrėtį, kad jis sutvarkytų kaminą ir krosnį šildymo sezonui.
„Kadangi šildomės patys kada norime ir kiek norime, dažnai jau rugsėjį pradedu šildymo sezoną, tad vos prasidėjus pirmajam rudens mėnesiui skambinu kaminkrėčiui.
Šiemet jis jau išvalė kaminą, krosnį, jos angas, „išlaisvino“ stumdomas dureles, jos visada „užsiklijuoja“ ir beveik nebeatsidaro. Už darbą kaminkrėčiui sumokėjau 60 eurų. Pernai pasiruošimas šildymo sezonui kainavo 40 eurų. Tačiau pernai nevaliau kamino, todėl mokėjau pigiau. Kaminą valau kas antrais metais“, – pasakojo Violeta.
Moteris tikina, kad kaminkrėtys kainuoja nemažai, tačiau apsieiti be jo paslaugų neįmanoma.
„Juk nevalyti nei krosnies, nei kamino pavojinga. Tenka sumokėti už šią paslaugą, kad saugiai pradėčiau šildymo sezoną“, – sako Violeta.
Valyti būtina bent kartą per metus
Kaminų ir krosnių valymo paslaugas teikiančios įmonės „Labesa“ vadovas Audrius Bloškys teigia, kad žmonės galėtų kaminų valymu rūpintis iš karto pasibaigus šildymo sezonui, pavasarį. Tačiau retas tuo rūpinasi pavasarį, daugiausiai klientų „užplūsta“ rudenį.
„Šiuo metu klientams tenka laukti apie savaitę, kol atvyksime išvalyti kamino ir krosnies, o pavasarį ar vasarą laukti beveik nereikėtų, jau kitą dieną galėtume atvykti ir išvalyti“, – sako specialistas
A. Bloškys klientus skiria į dvi grupes. Vieni kiekvienais metais kviečia kaminkrėtį, kad šis išvalytų kaminą ir krosnį. O kiti patys bando išsivalyti.
„Tačiau tuos, kurie patys valo, galėčiau skirti dar į dvi grupes – tie, kuriems pavyksta išsivalyti ir tie, kuriems nepavyksta. Būna, kad valydami kaminą žmonės jame kažką palieka, užstringa jų valymo įrenginiai. O kartais kaminas būna toks užsiteršęs, kad žmonės patys nesugeba išsivalyti. Tada kviečia mus“, – pasakojo specialistas.
Vis tik kalbėdamas apie klientus, kurie patys valosi kaminus A. Bloškys nebuvo kategoriškas. Anot jo, jeigu kaminas yra normaliai sutvarkytas žmogus gali jį pats išsivalyti.
„Tačiau reikia tam reikalingų priemonių ir žinoma galimybės užlipti ant stogo. Daugelis namų neturi kopėčių, kuriomis būtų galima pasiekti kaminus. Todėl ir kviečia mus į pagalbą. Lengviau patiems susitvarkyti, kurie gali kaminus valyti ne iš viršaus, bet iš apačios“, – aiškino A. Bloškys.
Specialistas pastebi, kad žmonės dažniausiai kartą per metus valo kaminą, tačiau būtų dar geriau jeigu tai darytų 2 kartus per metus.
„Ne visų klientų kaminų ir stovis yra geras. Juos reikėtų rekonstruoti, bet žmonės taupo. Jiems svarbu, kad kaminas nebūtų visiškai užsikišęs, turėtų kiaurymę, o daugiau kamino būkle ir nesirūpina.
Taip pat ne visi žmonės pasirenka tinkamą kurą. Daugiausiai mūsų klientų krosnis kūrena malkomis. Tačiau ne visi kūrena sausomis malkomis. O jeigu jos šlapios, tada teršia kaminą“, – komentuoja A. Bloškys.
Anot jo, svarbu kūrenti tinkamu kuru, nes kuo kaminas labiau užsiteršęs, tuo daugiau kainuos jo valymas.
„Vidutiniškai kamino valymas kainuoja 60 eurų, o krosnies dar papildomai 40 eurų. Tačiau jeigu kaminas užsiteršęs labiau, kaina bus didesnė. Kartais ir pats valymas užtrunka vos 3 valandas, o kartais ir visą dieną.
Būna, kad labai dervomis užterštiems kaminams mechaninis valymas nebepadeda. Tada valome chemikalais. Toks valymas ir brangesnis, ir ilgesnis. Vieną dieną išpurškiame kamino vidų chemikalais, o po kelių dienų vėl atvažiuojame patikrinti, ar dar liko dervų, jeigu liko vėl išpurškiame kamino vidų“, – aiškina specialistas.
Anot jo, klientai kurie rūpinasi savo kaminais daro paslaugą patys sau, nes pigiau atsieina tvarkymas. Tačiau tokie klientai taip pat padeda ir kaminkrėčiams, nes kaminą galima išvalyti kur kas greičiau.
Valyti patiems nepataria
Kaune ir jo rajone kaminų ir krosnių valymų užsiimantis Gediminas sako, kad kaminas kaminui nelygu, tad sunku pasakyti ar būtina kiekvienais metais jį valyti.
„Tačiau rekomenduočiau valyti kasmet. Pastebiu kad mano klientai taip ir daro. Daugelis jų prižiūri kaminus, tad valymas trumpai trunka. Būna, kad neužtrunku nė valandos.
Be to, žmonės, kurie prižiūri kaminus ir moka mažiau, apie 35 eurus. Į šią kainą įeina ir krosnies valymas. Tačiau jeigu kaminas užterštas labiau ar užsikimšęs ir mokėti tenka daugiau“, – aiškina vyras.
Anot jo, kartais žmonės bando patys išdeginti kamine esančius nešvarumus.
„Vieną sykį atvažiavęs pas klientą kieme radau ugniagesius, šiuos išsikvietė pats žmogus, kad išdegindamas kaminą neuždegtų ir namo. Tokiais atvejais aš niekuo negaliu padėti, tik perspėti, kad taip geriau nereikėtų daryti. Gali ne tik išdegti nešvarumai, bet užsidegti ir namas“, – pasakoja Gediminas.
Anot jo, dažnai dar kyla gaisrai, nes žmonės negyvenamose palėpėse atremia kokius nors daiktus į kaminą ir jeigu šis turi net ir mažus įtrūkimus, atsiranda gaisro rizika.
Taip pat vyro teigimu, dažniausiai valant kaminą matosi, kuo žmogus kūrena krosnį.
„Būna, kad žmonės ką turi, tą ir meta į krosnį. Dažniausiai taip elgiasi tie, kurie taupo kokybiškam kurui. Taip pat ne visos malkos tinka kūrenimui. Pavyzdžiui, kūrenant šlapiomis beržinėmis malkomis išsiskiria daug dervų, kurios užteršia kaminą. Tad būtų geriausia kūrenti sausomis beržinėmis ir drebulinėmis malkomis. Šis medis labai gerai išdegina susikaupusius suodžius.
Taip pat žmonės naudoja granules arba briketus. Tačiau esu pastebėjęs, kad nuo šių labai užsiteršia kaminai, gali būti, kad žmonės nusiperka nekokybiškų, su įvairiomis priemaišomis briketų“, – teigia Gediminas.
Kaip apsisaugoti nuo gaisrų?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas teigia, kad šalyje atvėsus orams, ugniagesiai pirmieji sužino apie kūrenimo sezono pradžią.
„Kartu su kūrenimo sezonu prasideda ir gaisrai dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių. Kūrenimo sezono metu gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose kyla beveik 4 kartus daugiau negu šiltuoju metų laiku.
Praėjusiais metais gyvenamuosiuose namuose kilo daugiau kaip 1300 gaisrų dėl netvarkingų krosnių, židinių ir dūmtraukių arba netinkamo jų eksploatavimo ir juose žuvo 5 žmonės“, – pasakoja specialistas.
Anot jo, dažniausiai tokie gaisrai kyla dėl užsiteršusio dūmtraukio, kuriame kyla suodžių gaisras ir ugnis persimeta į stogo ar perdangos konstrukcijas.
„Taip pat gaisrai kyla dėl netvarkingos, įtrūkusios krosnies ir dūmtraukio, kai per plyšius rūksta dūmai. Taip pat žmonės per arti krosnies laiko pakuras ar kitas degias medžiagas arba įkurdami krosnį naudoja degius skysčius, kuriems uždegus, įvyksta sprogimas.
Kad šildymo įrenginiai žiemą nekeltų rūpesčių, būtina jais pasirūpinti iš anksto. Prieš kiekvieną šildymo sezoną iš dūmtraukių būtina išvalyti suodžius, dervas. Suodžius būtina valyti ir šildymo sezono metu, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Sumažėjusi trauka, dūmų sklidimas į patalpą, gali būti užsikimšusio dūmtraukio požymis. Kad dūmtraukis ilgiau neužsiterštų, reikėtų kūrenti tik sausomis malkomis.
Užsidegus suodžiams dūmtraukyje geriau nedelsiant kviesti ugniagesius, nes netinkamai gesinamas suodžių gaisras (pavyzdžiui, pilant vandenį iš viršaus) gali suardyti dūmtraukį“, – komentuoja A. Gudžiauskas.
Specialistas pastebi, kad būtina stebėti dūmtraukio ir krosnies būklę, nepatingėti užlipti į palėpę ir įsitikinti ar nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus, nereikėtų atidėlioti remonto. Dūmtraukio defektai geriau matysis, jeigu mūrinis dūmtraukis bus išbaltintas.
