„Lenkų rinkimų akcijos žmonės dirba, kad būtų įtraukta į posėdį. Ištraukė seną sovietmečio projektą, kuriam praėjusią kadenciją buvo pritarta kaip alternatyviam. Žinoma, kad jie tą daro todėl, kad Vyriausybė atsisako teikti lenkų paruoštą projektą, kiek suprantu, kategoriškai įsakyta visiems balsuot, matyt, dėl kažkokių sutarimų. Šiaip tai liūdnoka situacija: nesuderintas projektas su kitais įstatymais, prieštarauja Švietimo įstatymui, ne kartą pasakyta, kad Konstitucijai prieštarauja“, – BNS trečiadienį sakė prieš projektą pasisakiusi liberalė Dalia Kuodytė.
Seimo ŽTK projektui pritarė 5 jo nariams buvus už, dviem – prieš. Įstatymo projekto svarstymas komiteto darbotvarkėje nebuvo paskelbtas.
LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis BNS pirmadienį sakė, jog valdantieji sutarė dėl minimo projekto įtraukimo į darbotvarkę ketvirtadienį.
„Mes priėmėm sprendimą, kad bus padarytas svarstymas projekto, dabar Seime yra trys projektai – konservatorių, ponios R.Tamašunienės ir P.Narkevičiaus, iš anos kadencijos, jam jau buvo pritarta po pateikimo, ir mes darom ketvirtadienį svarstymą. Aišku, jis bus laikinas, jis niekam netrukdė ir galiojo 20 metų, visiems tinka šitas įstatymas ir mums tinka kaip tarpinis, kol nebus priimtas naujas įstatymas“, – BNS sakė V.Tomaševskis.
P.Narkevičiaus dar 2010 metais įregistruotas projektas numato, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse valstybės įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tautos mažumos kalba, taip pat šalia lietuvių kalbos leidžiami užrašai tautinės mažumos kalba.
1991 metų Tautinių mažumų įstatymo variantą kritikuojantys opoziciniai konservatoriai yra įregistravę savo įstatymo variantą, kuriuo dvikalbės lentelės nebūtų leidžiamos. Jie pažymi, kad minimas įstatymas prieštarauja kitiems teisės aktams, nes teisinė aplinka yra iš esmės pasikeitusi:
LLRA deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė yra parengusi Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris leistų dvikalbius užrašus vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų, tačiau jis neranda pritarimo Vyriausybėje.
Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai - Visagino savivaldybėje.
