„Geriausia, ką būtų galima padaryti – visai neberengti šio konkurso“, - sako anoniminis apžvalgininkas.
Konkurse dalyvaujančių atlikėjų dainos yra siaubingos, o kaimyninės šalys balsuoja vienos už kitas. Seni geri laikai, kai „Eurovizija“ buvo kompozitorių ir dainų autorių, o ne nešvankybių ir apdarų konkursas liko praeityje, rašo „Deutsche Welle“.
Pirmasis „Eurovizijos“ konkursas įvyko Šveicarijoje, Lugano mieste 1956 m. Nugalėtojos titulas tuomet atiteko Šveicarijos atlikėjai Lysai Assia. Tuo metu konkurse dalyvavo tik septynios šalys.
Čia galite susipažinti su pirmąja „Eurovizijos“ daina-nugalėtoja
Konkursas didesnį mastą įgavo 1960 m.
Bėgant metams „Euroviziją“ nuolat persekioja politinė šmėkla. Taip buvo ir 1968 m., kai pergalė atiteko Ispanijos atstovui. Tuo metu šioje šalyje buvo įsitvirtinusi Franco diktatūra. Ispanijos dainininkė Massiel tąkart netikėtai įveikė britą Cliffą Richardsą.
Neseniai sukurto Ispanijos dokumentinio filmo autoriai spėja, jog greičiausiai Franco sugebėjo įtakoti konkurso rezultatus. Nors tai nebuvo įrodyta, tačiau „Eurovizijos“ balsavimo sistema yra kontraversiška, o balsuojančios šalys kažkodėl pamiršta svarbiausią konkurso idėją - išrinkti labiausiai patinkančią dainą.
Kaimyninės šalys negailėdamos dovanoja viena kitai taškus. Ypač tai pasakytina apie buvusias Sovietų sąjungos bei Varšuvos pakto nares, taip pat naujas buvusios Jugoslavijos valstybes, kurios, atrodo, visai pamiršo, kad visai neseniai kariavo tarpusavy.
„Eurovizijos“ organizatoriai bandė kovoti su šia problema keisdami balsavimo taisykles: šiais metais antradienį ir ketvirtadienį vykusiame pusfinalyje viena už kitą paprastai balsuojančios šalys buvo išskirstytos į skirtingas grupes.
Tik vieną kartą „Eurovizijoje“ laimėjusi daina tapo tikru hitu. Tai ABBA „Waterloo“. Pergalė šiame konkurse 1979 m. padėjo grupei ABBA pasiekti pasaulinę šlovę. To pakartoti iki šiol nepavyko nei vienam dalyviui.
ABBA „Waterloo“
Pagrindinė priežastis, nulėmusi tai, jog „Eurovizija“ iš dainų konkurso virto makabrišku festivaliu, buvo balsavimo sistemos pakeitimas: nugalėtoją pradėjo rinkti ne žiuri, sudaryta iš kiekvienos šalies ekspertų, bet telefonu balsuojanti plačioji visuomenė.
Iš vienos pusės, tai padidino „Eurovizijos“ populiarumą. Iš kitos pusės nulėmė tai, jog mielas dainas atliekančias „teisingas“ ponias ir malonius jaunikaičius pakeitė moterimis persirengę vyrai, močiutės su būgnais, laukiniai šokėjai odinėmis prijuostėmis ir monstrai-siaubūnai.
Šias metais taip pat niekas nepasikeitė: „Eurovizijoje“ vėl kaukių karnavalas. Kai kurios šalys per daug nesukdamos galvos siunčia kalakuto lėlę ar piratus, kitos – seksualių merginų pulką.
Ar šis „Eurovizijos“ status qou yra amžinas? Galbūt ir ne: praėjusiais metais laimėjusi Serbijos atstovė Marija Serifovic šiame parodijų teatre atrodė visai padoriai.
Tačiau kas lemia sėkmę „Eurovizijoje“, vis tiek yra mįslė. Vokiečiai jos irgi neįminė.
