Toks Micko pasirinkimas nebuvo netikėtas – jis tiesiog sugrįžo prie savo šaknų. 62-ejų vyro protėviai gyveno Hoh atogrąžų miškuose, ten užaugo ir jis pats.
Nepatikėsite – Mickas nedėvi jokios avalynės. Ir nesvarbu, ar jis bėgioja, vaikščioja, ar po kalnus kopinėja. Basas vyriškis gyvena nuo 1991-ųjų, ir, kaip jis aiškina, taip atsikratė sveikatos problemų: plantarinio fascito, nugaros ir kaklo skausmų, „plaktuko“ pirštų, kankinusių jį ilgus metus. Vaikščiojimas basomis Mickui padeda labiau susilieti su gamta.
Tačiau ne visada vaikščiojimas basomis išeina vyriškiui į gera – keletą kartų jis rimtai susižalojo. Ankstyvą žiemą išėjęs pabėgioti jis nušalo pirštus ir tik per plauką juos pavyko išsaugoti. Gerą pamoką tuomet gavo vyriškis, tad dabar jis kartais dėvi buivolo odos batus.
Mickas – praktiškas atogrąžų miško gyventojas. Nenorėdamas sušlapti jis dėvi plastikinius drabužius. Ir maistui vyras neišrankus – valgyti gali beveik bet ką.
Net gyvendamas atokiau nuo civilizacijos Mickas nesijaučia vienišas – jis aktyviai bendrauja su kalnų gyventojais. Jis netgi gyvenimo draugę turi. „Per savo gyvenimą aš užmezgiau ryšį su daugybe nuostabių moterų, kūriau su jomis broliškus santykius. Gal ir ne visada suvokdavau, apie ką jos kalba, tačiau jei jų sielos atviros – visada tai suprasiu,“ – dalijasi savo patirtimi Mickas.
