Zenonas Gipiškis, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Vartotojų dėmesys nuo kainų ir ekonomikos vis labiau krypsta šeimos ir asmeninio gyvenimo link, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikta gyventojų apklausa. Pasak Vartotojų tyrimų skyriaus vadovės Astos Ivanauskienės, itin auga lietuvių susirūpinimas sveikata.
„Matome, kad prieš penkerius metus aktualiausios temos buvo komunalinių paslaugų kainos, darbo vietos išsaugojimas, ekonomika. O dabar į pirmą vietą iškilo dėmesys šeimai, asmeniniam gyvenimui, sveikatai“, – sako A. Ivanauskienė.
Moters teigimu, 2010 metais susirūpinimas sveikata siekė tik 15 proc. – tiek Lietuvos žmonių sakė, kad sveikata jiems rūpi labiausiai. O štai 2014 metų paskutinį ketvirtį taip teigė jau 39 proc. lietuvių.
Besirūpindami sveikata, lietuviai linkę daugiau dėmesio skirti maistui, o ne aktyvesniam gyvenimo būdui. Pasak A. Ivanauskienės, daugiau nei pusė Lietuvos žmonių jaučiasi turį antsvorio.
„Lietuvoje net 56 proc. žmonių galvoja, kad turi antsvorio. O Europos vidurkis yra 52 proc. Bet šiek tiek liūdinantis faktas yra tas, kad tik 37 proc. žmonių iš tų, kurie mano turį antsvorio, sako, kad imasi veiksmų, kovodami su tuo antsvoriu. O Europos vidurkis – per 47 proc., taigi praktiškai visi, kurie turi antsvorio, imasi kažkokių veiksmų, su juo kovodami“, – kalba A. Ivanauskienė.
Anot jos, lietuviai nelinkę į tai investuoti daug laiko ir pastangų. Tačiau tie, kurie vis dėlto kovoja su antsvoriu, daugiausia dėmesio kreipia į savo mitybą ir keičia valgymo įpročius. Antra populiari priemonė kovoti su antsvoriu – fizinis aktyvumas.
„41 proc. sako, kad, kovodami su antsvoriu, jie aktyvina savo fizinę veiklą. Tačiau, jei palygintume su Europos vidurkiu, tai net 66 proc. europiečių imasi aktyvios fizinės veiklos. Taigi mes dar labai atsiliekame“, – konstatuoja „Nielsen“ bendrovės Vartotojų tyrimų skyriaus vadovė.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojai mitybą pirmiausia koreguoja, valgydami daugiau natūralių, šviežių produktų. Dalis žmonių valgo tą patį maistą, tačiau mažesnėmis porcijomis. Tuo taip pat išsiskiriame iš kitų šalių.
„Mūsų pagrindinės priemonės – daugiau natūralių, šviežių produktų ir mažinti porcijas. O kitose šalyse žmonės pirmiausia mažina angliavandenių, riebalų skaičių. Lietuvoje taip daro tik šiek tiek mažiau nei pusę apklaustųjų“, – tvirtina A. Ivanauskienė.
Jos teigimu, lietuviai perka vis daugiau sveikų produktų ir sutinka mokėti už juos daugiau. Kitose šalyse vos tik 17–18 proc. žmonių sutiktų už produktus, kurie nėra genetiškai modifikuoti, o užauginti laikantis ekologinio ūkininkavimo principų, mokėti daugiau. „Taigi lietuviams tas natūralus, sveikas maistas yra prioritetas“, – teigia „Nielsen“ bendrovės atstovė.
Nors kitų Baltijos šalių bei visos Europos vartotojai kartais kelia panašius prioritetus, lietuviai vis dėlto kur kas atidžiau renkasi produktus. „Jeigu ant produkto parašyta, kad jis sveikas ir sveikuoliškas, tuo tiki tik 54 proc. lietuvių. O Latvijoje ir Estijoje – daugiau nei 70 proc.“, – dėsto A. Ivanauskienė.
Specialistės teigimu, net 67 proc. lietuvių tikina atidžiai skaitantys, kas parašyta ant pakuočių. Latvijoje ir Estijoje, A. Ivanauskienės žiniomis, tai daro tik apie 30 proc. respondentų.
