Sukčiai sankryžose ir keliuose vairuotojus apgaudinėja mandagumu: apsimeta praleidžiantys automobilius ir po to stengiasi juos taranuoti.
Važiuojant automobiliu budrumo negalima prarasti ir lygiame, ir tiesiame kelyje. Net jei vairavimo sąlygos geros, į jus bet kada gali nusitaikyti sukčiai.
Kitas automobilis gali jus aplenkti ir pradėti staigiai stabdyti. Ir saugiai sustoti vargu ar suspėsite – atsitrenksite. Nesugebėjus įrodyti, kad kitas vairuotojas įviliojo jus į pinkles, kaltas liksite jūs.
Anot draudikų, tokios tyčinės avarijos vyksta ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje.
„Dalis tyčinių avarijų tuomet, kuomet nesąžiningas eismo dalyvis tiesiog pasinaudoja kažkokia avarine situacija, kažkokia sudėtingesne situacija kelyje, ar kažkokiu labiau pasimetusiu vairuotoju ir tiesiog pakiša automobilį“, – pasakoja draudimo bendrovės „BTA“ atstovas Andrius Žiukelis.
„Tie asmenys, kurie sukelia tyčines avarijas, jie paprastai yra gerai išmokę kelių eismo taisykles, jie moka atpažinti kelyje besiblaškantį, nelabai gerai taisykles žinantį vairuotoją, arba tokį vairuotoją, kuris mieste yra pirmą kartą sunkiau orientuojasi, jam sunkiau sekasi manevruoti ir jie piktnaudžiaudami pasinaudoja tokia padėtimi“, – teigia draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovė Viktorija Katilienė.
Įvykius tiriantys specialistai pasakoja, kad pasipelnyti bandantys nesąžiningi vairuotojai savo aukų ieško žiedinėse ar kitose sudėtingose sankryžose.
„Pasimetęs vairuotojas susipranta jau važiuodamas žiedu, kad jis atsidūrė ne ten kur reikia ir nusprendžia – „ai, pravažiuosiu, mane turbūt praleis.“ Nesąžiningi vairuotojai nepraleisdavo tokių vairuotojų“, – teigia draudimo bendrovės „BTA“ atstovas Andrius Žiukelis.
Draudikai ir policijos pareigūnai taip pat išskirią naujesnę, vis populiarėjančią tendenciją. Sukčiai taikosi ne tik į žioplius sankryžose, bet ir į per daug patiklius vairuotojus.
„Intensyviame eisme jie matydami, kad iš šalutinio kelio bando įvažiuoti vairuotojas, jie įvairiais ženklais, šviesų mirksėjimu rodo, kad jie praleis. Pradėjus judėti nusižiūrėtai aukai, jie taip pat pradeda judėti ir sukelia eismo įvykį“, – pasakoja „Lietuvos draudimas“ atstovas Marijus Raliūga.
„Pirmiausia, nepasitikėti tuo vairuotoju, kuris tau primygtinai ragina važiuodamas pagrindiniu keliu: „Prašom, važiuokite, aš Jus užleisiu.“ Tai vienas iš būdų papulti tokiam negeram vairuotojui“, – teigia Vilniaus kelių policijos viršininkas Dainius Šalomskas.
Anot draudikų, Lietuvos vairuotojai per daug pasitiki savo vairavimo įgūdžiais ir dažnai nesitiki, kad į juos gali atsitrenkti sukčiaus valdomas automobilis.
Tapus tyčinės avarijos auka, draudikai ir pareigūnai pataria nepulti į paniką, visada kviesti policiją, nufotografuoti eismo įvykio vietą, apgadintus automobilius ir ieškoti liudininkų, naudotis registratoriais.
„Mes pastebim, kad įvairių sukčiavimo atvejų, sukčiai bando įtikinti kitus vairuotojus, nekviesti kelių policijos, kartais net nepildyti eismo įvykio deklaracijos, tai siūlytumėm vairuotojams nepasiduoti tokioms provokacijoms“, – tvirtina „Lietuvos draudimas“ atstovas Marijus Raliūga.
„Verta apsidairyti aplinkui, galbūt yra ant gretimų pastatų ar pačioje sankryžoje yra kameros, kurios įrašinėja vaizdą, svarbi yra greita reakcija, nes tie įrašai saugomi trumpą laiką, keletą dienų ar savaitę“, – teigia draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovė Viktorija Katilienė.
Draudikams automobilius pakišinėjančius sukčius identifikuoti paprasta. Esą pasitaiko tokių atvejų, kai tie patys asmenys per porą metų toje pačioje sankryžoje sugeba patekti į keliolika eismo įvykių.
