Skaitydamas tokius dabar populiarius visuomenėje straipsnelius ar komentarus, kuriuose siūloma kaip savo supratimu pagerinti ir pataisyti vieną ar kitą įstatymą, vienokiu ar kitokiu būdu atitaisyti „klaidas“, įvesti valstybės valdymą prekyboje ar „paslaugų tiekime“, apriboti „oligarchus“, vis nebesuprantu, kodėl visuomenė nemato, kad įvairiausi jau 20 metų vykdomi pataisymai ar valstybės nosytės (įvaizdžio) papudravimai, nepadeda. Bet kokios valstybės valdomos sritys tuoj apželia „visose srityse galinčiais vadovauti ir nepakeičiamais politikuojančiais specialistais“ valstybinės įstaigos pradeda dirbti nepelningai, todėl ir valstybinės paslaugos ar būtinos visuomenei funkcijos pastoviai apmokestintos didesniu tarifu ar didesne kaina, atsisakant ir perleidžiant verslininkams valstybines funkcijas, kurios iškart privačiose rankose tampa ir visuotinai prieinamos, o pasirinkimui nelikus ir labai pelningos. Miniatiūrinės valstybės valdymui reikalinga vis daugiau ministerijų, vis daugiau ir geriau nei versle apmokamu specialistų ir valdininkų. Mini valstybės Prezidentams prireikia net Prezidentiniu lėktuvų, ministrams ar savivaldybėms reikia prabangiausiu ir naujausiu automobilių, ambasadų ir atstovybių egzotinėse šalyse, kur bus atstovaujama Lietuvos reikalams.
Pasiskaitome apie 61 milijonų išleidimą „Lietuvos įvaizdžio kūrimui“ ir nesistebime, nes juk tas įvaizdis buvo kurpiamas užsienio piliečiams ir valstybėms apgauti ar įteikti, kad Lietuva - visai demokratinė-kapitalistinė ir labai graži šalis, o joje nebeliko sovietinio-rusiško užkrato, privilegijų, sovietmečių brukamos kultūros supratimo, valstybės lėšomis organizuojamu visuomeniniu-kultūrinimo renginių ir kitokių sovietizmų iš sovietinio laikotarpio. Tad išleista „valstybės miražui“ suma visai nedidelė, o žinant kiek kainuoja kad akiplėšišku melu butu patikėta, tai visai menka suma, nes sukurptam valstybės įvaizdžiui savo piliečių sąmonėje formuoti, beveik nieko nekainuoja ir net į išlaidas neįtraukiama. Mat jei atskiras visuomenės individas nebesuprato ar jo kapitalizmo įvaizdis ir lūkesčiai neatitinka dabartinės lietuviškos tikrovės, tai pas yra kaltas, nes „kvailys“ gyvenantis tik iš savo asmeninio darbo ir nemokantis prisitaikyti prie tuo metu egzistuojančios valstybinės santvarkos ir patarnauti valdantiesiems, niekada negyveno gerai. Todėl prisiminkime seną sovietinę išmintį kuri buvo išsakyta viename kino filme: „Norėti gyventi gerai yra gerai o gyventi gerai yra dar geriau“ ir susivoksime ....

"... ligšiolinis šios visuomenės gyvenimo būdas - besaikis vartojimas, skolinimasis, žemas darbo našumas, monopolizuotas ūkis, korupcija etc. - sukėlė grėsmę Lietuvos valstybės buvimui." - na gi ne visuomenės, jos dalies, būtent kokios tai klausimas, jį kurį dėl ekonominių ir socialiniųųų prognozių adekvatumo realybei reikėtu atsakyti. Korupcia - reikalinga biudžeto naudotojams? Monoplizuotas ūkis - naujiems planinėms (suplanuotiems) kapitalistams? Kas tas žemas darbo našumas dar niekas dorai nepaaiškino. Nes naudinga verslininkams, politikams kad darbininkai manytu jog jie tiesiog vis dar nenašiai aria. o gal pirmieji ir irgi patys taip galvoj? Besaikis vartojimas yra labai sąlyginis. Skolinimasis vėl gi? ESMINĖS YRA NAŠUMO IR DIDELĖS PRIDETINĖS VERTĖS PROBLEMOS. Apie jas reikia ir šviesti ir diskutuoti.