Kėdainių rajone, gyvenanti L. Gaurilcikienė sako, kad upė visai prie pat, o šį reiškinį moteris aktyviai fiksuoja ir džiaugiasi jau trečius metus iš eilės.
„Upė mums praktiškai ant kiemo ir dar upelis įteka į tą upę. Tai yra vieta, kur stovėjęs virš šimto metų dvaro vandens malūnas ir yra užtvanka padaryta iš akmenų. Srovė kadangi tokia srauni, vanduo teka ir sugrįžta į tokį užutekį tarsi visai prie kranto. Treji metai kaip stebiu šitą reiškinį ir vis dalinuosi, ir vis atsiranda žmonių, kurie nematę“, – sako moteris.
Pasak gamtos mylėtojos, tokie sukiniai susidaro nuo naktinio šaltuko ir stiprios srovės.
„Tokie reiškiniai susidaro ir kitose upėse, bet tam reikalinga stipri srovė, reikalingas užutekis ramus, kur vanduo sugrįžtų ir kad šaltukas būtų naktį.
Kiekvieną rytą nueini prie tos upės ir vis kitaip. Vakar anksti ryte buvo tokie maži blyneliai, nes, matyt, nelabai smarkiai šalo. Kuo daugiau apsisukimų padaro tie ratukai, kuo stipriau sūkuriuoja ir kuo labiau šąla, tuo didesni jie pasidaro. Kai vanduo sūkuriuoja, vis naują sluoksnį prišaldo ir pasidaro tie diskai, ratai“, – sako L. Gaurilcikienė.
Anot L. Gaurilcikienės, šie sukiniai yra trumpas džiaugsmas ryte jų gali jau ir nebūti.
„Smagu gyventi šalia upės ir smagu stebėti ją visais metų laikais, nes ji, iš tikrųjų, labai gyva ir ypatinga. Tas reiškinys kartojasi kasmet, bet jis yra labai trapus. Iš ryto buvo tie blynai, o jau popiet – viskas, ištirpę. Jeigu šaltis nepakankamas arba jie labai maži, arba tik putos“, – tikina moteris.
Kėdainiškė pasidalino istorija – išgelbėjo antį plaukiančia upe nuo lapės.
„Buvo visokių istorijų: naminė antis pasirodo atplaukė, kai išsiaiškinau, šeimininkams grąžinau, nemažai kilometrų atplaukė upe, nes lapė užpuolė. Tą rytą aš, kaip tik fotografavau ir žiūriu antis. Visokių stebuklų nutinka prie tos upės“,– dalijosi prisiminimais moteris.
