Viskas būtų kaip ir normalu, jei ne keli šokiruojantys faktai. O jie tokie: nei už patalpų nuomą, nei už vandenį, elektrą ar šildymą, jau nekalbant apie kuro išlaidas išvykoms pas ligonius, Kėdainių PSPC savo darbuotojai nemoka nuo 2016 metų. Tam, kad Petkūnų kaimo medikė gyventojus galėtų priiminėti vadinamajame medicinos punkte ir teiktų jiems pagalbą, prisideda vietos bendruomenė jai parūpindama malkų ir anglių.
Pats Kėdainių PSPC dar visai neseniai turėjo lėšų net kelerius metus išlaikyti neveikiantį Miegėnų medicinos punktą ir už jo patalpas mokėti nuomą privatininkui, o dabar nori uždaryti Petkūnų medicinos punktą, nors jo išlaikymas jau kelerius metus jam nieko nekainuoja.
Situaciją pamatė nuvažiavę į vietą
Petkūnų medicinos punktą Kėdainių PSPC planuoja uždaryti, tačiau tokiam šios įstaigos vadovų sprendimui dar turės pritarti Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Žinoma, tik tuo atveju, jei toks sprendimo projektas iš viso bus pateiktas tarybai.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas kartu su Kėdainių rajono vicemeru Pauliumi Aukštikalniu bei rajono tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto nariais nuvyko į Petkūnus.
„Apstulbome sužinoję, kad Petkūnų medicinos punkto darbuotojai Kėdainių PSPC nemoka ne tik patalpų nuomos, bet neapmokamos ir tiesiogiai darbuotojos patiriamos išlaidos už elektrą, vandenį, šildymą. Nebuvo mokama ir už einamuosius remontus – slaugytoja iš savo asmeninių lėšų nuolat tvarko medicinos punktą, kad jam būtų pratęstas higienos pasas.
Medicinos darbuotojai nepadengiamos ir kuro išlaidos už keliones į ligonių namus. Ir visa ši absurdiška situacija tęsiasi nuo 2016 metų“, – „Rinkos aikštei“ pasakojo vicemeras Paulius Aukštikalnis.
Dirba tik iš pašaukimo
P. Aukštikalnis akcentuoja, kad petkūniškiai ir gretimų kaimų gyventojai medicinines paslaugas toje vietoje, kur gyvena, gauna tik todėl, kad Petkūnų medicinos punkto slaugytoja Vanda Šimanskienė dirba iš pašaukimo.
Tik šiai moteriai visi vietiniai žmonės dėkingi, kad nors ji ir dirbdama tik ketvirčiu etato, niekam neatsisako padėti bet kuriuo paros metu.
„Tokie pasiaukojantys pavyzdžiai mūsų visuomenėje – tikra retenybė. Lenkiu galvą prieš šią moterį ir įsipareigoju kaip įmanoma greičiau rasti visus reikalingus sprendimus su atsakingomis institucijomis, kad šios darbuotojos problemos būtų išspręstos teisingai, o kaimo žmonėms užtikrinta reikalinga ir kokybiška medicinos pagalba“, – sako P. Aukštikalnis.
Susitikime su P. Aukštikalniu, D. Kaminsku ir Sveikatos komiteto nariais dalyvavo ne tik petkūniškiai, bet ir Kėdainių PSPC direktorė Audronė Rimkevičienė, tačiau į klausimus ji neatsakė nei politikams, nei vietos gyventojams.
„Susitikimo metu mums nebuvo pateikta net ir patalpų panaudos sutartis, jei tokia yra. Ir atsakyti į klausimą dėl patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių apmokėjimo punkto išlaikymui, PSPC direktorė negalėjo, pateikė tik 2000 metų panaudos sutartį“, – pasakojo P. Aukštikalnis.
Nori uždaryti nekainuojantį punktą
O dar keisčiau tai, kad PSPC nori uždaryti Petkūnų medicinos punktą, kurio išlaikymas nieko nekainuoja. Paaiškėjus tokiems planams, sukilo Petkūnų bendruomenė.
Žmonės ėmė piktintis, kad ketinama uždaryti medicinos punktą, prie kurio išlaikymo prisideda pati bendruomenė, slaugytojai Vandai Šimanskienei, visų vadinamai „mūsų Vandute“, karts nuo karto parūpindama ir malkų, ir anglių.
Petkūniškiai tikina, kad kaime ir aplinkinėse gyvenvietėse gyvena daug senyvo amžiaus žmonių, kuriems vietos medikės pagalba yra labai reikalinga, todėl jų įsitikinimu, medicinos punkto negalima uždaryti.
„Dabar mes aiškinamės paradoksalią situaciją, kodėl už neveikiantį medicinos punktą Miegėnuose nuo 2014 iki 2019 metų liepos mėnesio, kol rajono tarybos sprendimu šis punktas buvo likviduotas, buvo mokamas apie 800 eurų nuomos mokestis per metus, o už realiai veikiantį medicinos punktą Petkūnuose iki šiol nemokami jokie mokesčiai“, – sakė P. Aukštikalnis.
Žmonės savi – kitaip negali
„Rinkos aikštės“ paklausta, kaip susiklostė tokia situacija, kad už darbo vietos išlaikymą tenka susimokėti pačiai, Petkūnų medicinos punkto medikė Vanda Šimanskienė sakė:
„Kol Petkūnų medicinos punktas priklausė Lančiūnavos ambulatorijai, tai gaudavau ir kuro šiek tiek, ir po dvi tonas anglių žiemai. Nupirkdavo man ir dažų langams ar grindis nudažyti, nupirko ir naują tualetą.
O dabar, paskutinėmis žiemomis, niekas man nei tų anglių nebeduoda. Pasakė, kad nepriklauso, tai ir nereikalauju. O ir nuomos man niekas nesiūlė, tai ir neprašiau. Ir ką jau čia beprašysi, kai vis kalba apie mūsų medicinos punkto uždarymą. Pasidariau šildymą bendrai su savo gyvenamosiomis patalpomis. Taip ir gyvenu, oficialiai dirbdama kas antrą dieną.“
Ir nors šio medicinos punkto darbo laikas yra apibrėžtas, tačiau realiai V. Šimanskienei jis negalioja – kada žmogui reikia pagalbos, tada medikė ją ir suteikia.
„O kaip kitaip? Visi vietoje gyvenam, visi savi, tai va taip ir gaunasi. Negi atsakysi žmogui?“ – sako V. Šimanskienė.
Per mėnesį aptarnauja iki 60 žmonių
Sausio 1–2 dienos duomenimis, Petkūnuose gyvena 199 gyventojai, o dar pernai jų čia būta per 200. Pas V. Šimanskienę į medicinos punktą per mėnesį ateina vidutiniškai 56–60 žmonių.
Per 2019 metus Petkūnų medicinos punkte aptarnauti 686 gyventojai. Jiems atliktos 442 įvairios procedūros (injekcijos, perrišimai, lašelinių statymas ir t.t.) Pernai dar 233 kartus V. Šimanskienė vyko pas ligonius į namus.
Išaiškėjus šiai keistai situacijai, tiek P. Aukštikalnis, tiek D. Kaminskas kartu su rajono Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto nariais ketina apvažiuoti ir likusius rajono medicinos punktus, kad išsiaiškintų realią situaciją.
„Apsilankius vietoje ir susitikus su bendruomene, atsirado abejonių ir gana daug klausimų dėl PSPC vadovų pasiūlyto medicinos punktų rajone uždarymo tikslingumo. Planuojame apsilankyti ir kituose medicinos punktuose, kad pamatytume, kokia yra reali, o ne PSPC ataskaitose deklaruojama situacija.
Be to, manau, kad paaiškėjus tokiems faktams, reikėtų atlikti PSPC auditą net ir dėl jau uždarytų medicinos punktų. Tam, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti realią situaciją, o tada – peržiūrėti ir koreguoti 2020–2024 metų PSPC veiklos strateginį planą“, – sako P. Aukštikalnis.
Sprendimų reikia ieškoti kartu su bendruomene
Kėdainių rajono vicemeras įsitikinęs, kad gyventojams būtina teikti reikiamas ir kokybiškas medicinines paslaugas, o kokiu būdu tai daryti, turi spręsti ir pati bendruomenė.
„Manau, kad plėsti mobilios ambulatorijos paslaugas reikia tik tose rajono gyvenvietėse, kur kitos galimybės nėra. Arba jeigu norime teikiamą paslaugą praplėsti ir pagerinti jau prie esamų medicinos punktų.
Idealus atvejis, kai mažose gyvenvietėse, kur jau nebėra medicinos punkto, atvažiuoja mobili ambulatorija prie bendruomenės centro, su kuriuo pasirašyta sutartis. Tuomet pacientai laukia eilėje bendruomenės centre ir naudojasi jo infrastruktūra.
Be to, mobilios ambulatorijos automobilis turi turėti galimybę pasijungti elektrą nuo bendruomenės centro, kad darbuotojai galėtų šildytis, o vasarą – vėsintis automobilyje. O šiandien net neišspręsta problema, kaip mobiliosios ambulatorijos automobilyje dirbančiam medikui nusiplauti rankas.
Turime pripažinti, kad kol kas jau daugiau nei metus veikianti mobilios medicinos ambulatorijos paslauga dar nėra gerai veikianti. Iki šiol neturima nė vienos sutarties su bendruomenės centrais, todėl tinkamai ši paslauga neužtikrinama.
Imsimės visų teisiškai įmanomų priemonių, kad medicinos paslaugos ir atokiose gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms būtų užtikrintos tinkamai, laiku ir kokybiškai. Gyventojų pagrindiniai poreikiai: socialiniai, sveikatos ir švietimo, yra pirmoje vietoje“, – sako P. Aukštikalnis.
Pateikta nemažai klausimų
Kodėl susiklostė neįtikėtinai keista situacija Petkūnuose bei koks likimas laukia kaimų medicinos punktų, „Rinkos aikštė“ paklausė PSPC direktorės Audronės Rimkevičienės.
Jai buvo pateikta nemažai klausimų: Kodėl nuspręsta uždaryti Petkūnų medicinos punktą? Kodėl šis medicinos punktas veikė darbuotojos namuose, tačiau su ja ar su patalpos savininku nebuvo sudaryta nuomos sutartis? Kodėl PSPC nemokėjo jokių komunalinių mokesčių už vandenį, šildymą, elektrą ir t.t. už minėtą medicinos punktą? Kodėl patalpomis buvo naudojamasi neatlygintinai? Ar medicinos punkto darbuotoja be atlyginimo gaudavo kokias papildomas išmokas (pavyzdžiui, kuro išlaidas ar pan.)? Kodėl susidarė tokia situacija? Kiek per metus kainuoja PSPC išlaikyti Petkūnų medicinos punktą? Ar yra ir daugiau rajone tokių medicinos punktų, už kurių nuomą ir komunalinius mokesčius PSPC nemoka? Jei yra, prašome išvardinti, kur yra tokia situacija? Ar Jūsų, kaip PSPC vadovės nuomone, tokia situacija, kai darbuotojui mokamas tik atlyginimas ir visiškai neprisidedama prie paties medicinos punkto išlaikymo, nėra darbuotojo išnaudojimas? Priešinga situacija buvo susiklosčiusi Miegėnuose. Ten medicinos punktas neveikė, tačiau už jo nuomą buvo mokama. Ar galite patikslinti, kiek laiko šis medicinos punktas neveikė ir kodėl už jį buvo mokama nuoma? Koks likimas laukia kaimų medicinos punktų? Kuriuos planuojate uždaryti ir kada?
PSPC direktorė Audronė Rimkevičienė į klausimus atsakė taip:
„Vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ir 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, įvyko Kėdainių rajono savivaldybės viešųjų įstaigų, teikiančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kėdainių rajono gyventojams reorganizavimas prijungiant visas ambulatorijas prie VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. VšĮ Kėdainių PSPC perėmė visų ambulatorijų (kartu su kaimo medicinos punktais) turtą ir įsipareigojimus. Visi VšĮ Kėdainių PSPC padaliniai (ambulatorijos ir medicinos punktai) naudojasi patalpomis teisėtai – panaudos arba nuomos sutarčių, sudarytų iki reorganizavimo, arba vėliau, keičiantis patalpoms – pagrindu. Visi kaimo medicinos punktai turi higienos pasus–leidimus vykdyti bendruomenės slaugos arba bendrosios praktikos slaugos veiklą.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999-05-19 išduotoje VšĮ Kėdainių PSPC licencijoje, kuri paskutinį kartą tikslinta 2019-10-02, suteikta teisė verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti bendruomenės slaugos arba bendrosios praktikos slaugos paslaugas visuose Kėdainių rajono kaimo medicinos punktuose.
Šiuo metu Kėdainių rajone veikia 20 kaimo medicinos punktų.
Kėdainių rajone labai trūksta slaugos specialistų, todėl 4 kaimo medicinos punktuose neturime slaugytojų.“
Tai medikė – iš didžiosios raidės
Seimo narys Darius Kaminskas situaciją vertino taip:
„Sunku patikėti, kad šiais laikais yra įmanoma tokia situacija, kai darbuotojas, pats dirbdamas vos ketvirčiu etato ir uždirbdamas tik apie 195 eurus „ant popieriaus“, pats turi išlaikyti ir savo darbo vietą, mokėdamas ir už šildymą, ir kitus komunalinius mokesčius, ir net už kurą, kurį naudoja važinėti pas ligonius.
Dar sunkiau patikėti tuo, kad tokį medicinos punktą, kuris, pasirodo, PSPC visiškai nieko nekainuoja, norima uždaryti. Tiesiog nėra žodžių. Šią situaciją galima įvertinti tik kaip didelę žmogiškumo pamoką, kurią visai bendruomenei kasdien teikia medicinos punkto slaugytoja, vietinių vadinama tiesiog Vandute.
Tai yra žmogus, medikas iš didžiosios raidės, kuris aukojasi ir supranta savo darbą kaip pareigą prieš bendruomenės žmones. Realiai ši moteris, dirbdama ketvirčiu etato, iš tikrųjų dirba 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Man kaip medikui tai yra labai gerai suprantama ir pažįstama.
Todėl suprantama, kad žmonės piktinasi, jog norima uždaryti medicinos punktą. Manau, kad reikia tik džiaugtis, kad yra žmogus, kuris gyvena kaime ir turi mediko licenciją bei gali dirbti ir pats yra net parūpinęs higienos pasą patalpoms.
O tame kaime tikrai yra nemažai senjorų, garbaus amžiaus žmonių, kuriems, uždarius slaugytojos namuose veikiantį medicinos punktą, reikėtų važiuoti nemažai kilometrų iki didesnio Lančiūnavos kaimo, kur teikiamos medicininės paslaugos, arba paties PSPC Kėdainiuose.
Juk vietiniai žmonės ne šiaip sau sako, kad važiuoja pas gydytojus tik tada, kada turi rimtų problemų, o visas kitas paslaugas – ar tai pamatuoti kraujo spaudimą, ar suleisti vaistus, ar gauti kitą pagalbą jie gali vietoje. Taip nesudaromos ir bereikalingos eilės pačiame PSPC, ir neapkraunami gydytojai.
Mes turime siekti, kad kiekvienas gyventojas būtinas medicinos paslaugas gautų kuo arčiau namų.
Jei medicinos punktas yra veikiantis ir turintis higienos pasą, reikia tiesiog išspręsti šį klausimą ir įpareigoti PSPC direktorę teisingai sudaryti sutartis ir deramai atsiskaityti su darbuotoju. Juolab kad vietos gyventojai teigia, jog jiems tas punktas yra reikalingas, o medikės teikiamų paslaugų kokybe yra patenkinti. Vadinasi, toks punktas turi būti išlaikomas.“