Dėmesį patraukė auksinis darbas su jaunimu
K. Maksvytis 2011–2012 metų sezone dirbo Vilniaus „Sakaluose“. Jie sezoną LKL baigė 10-i (5 pergalės / 17 pralaimėjimų). „Sakalai“ dukart nusileido Kauno „Žalgiriui“ (69:84, 71:97) ir dusyk Vilniaus „Lietuvos rytui“ (44:74, 65:106).
Tačiau K. Maksvytis šlavė visus iš kelio su Lietuvos jaunučių, jaunių bei jaunimo rinktinėmis. U-16 komanda Europos aukso medalius laimėjo 2008-aisiais, U-18 – 2010-aisiais. Po metų U-19 ekipa sudrebino planetą – triumfavo pasaulio čempionate Rygoje.
2012-aisiais auksinei Lietuvos kartai nepadėjo neabejotinas jos lyderis – Jonas Valančiūnas. Tai K. Maksvyčiui nesutrukdė. Jis atvedė U-20 rinktinę į dar vieną Europos čempionės sostą.
Tokie rezultatai neliko nepastebėti. Klaipėdos „Neptūnas“ 2012-aisiais suteikė šansą tuomet 35-erių treneriui, kilusiam iš čia pat – Kretingos rajono, Darbėnų.
Pirmieji bronzos medaliai klubo istorijoje
K. Maksvyčio laukė sunkus debiutas – rungtynės namie su šalies vicečempionu „Lietuvos rytu“. Treneris startavo pralaimėjimu – 75:92.
2012–2013 metų sezone „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ tarpusavyje susitiko dukart, o su likusiomis LKL komandomis – po sykį. Taigi po debiuto K. Maksvytis su vilniečiais daugiau nesivaržė. Tačiau nubaudė „Žalgirį“ – laimėjo 78:77.
Tiesa, pusfinalyje su kauniečiais sekėsi prasčiau. Klaipėdos komanda pralaimėjo 83:99 ir 73:90.
Mažojo finalo serijoje 3:2 nugalėti „Prienai“. „Neptūnas“ pirmąkart istorijoje iškovojo LKL bronzos medalius.
Sidabriniame LKL sezone – trys pergalės prieš „Žalgirį“ iš eilės
2013–2014 sezone „Neptūnas“ su „Žalgiriu“ ir „Lietuvos rytu“ žaidė po du kartus.
K. Maksvyčio auklėtiniai vilniečiams pralaimėjo po atkaklių kovų – 78:87 bei 79:88.
„Žalgiris“ nuo K. Maksvyčio gavo dar vieną antausį. Tiksliau – du. „Neptūnas“ žalgiriečius namuose paguldė ant menčių 81:73, svečiuose – 88:79.
Panevėžys K. Maksvyčiui pergalingu netapo. Ten įvyko vienas didžiausių stebuklų Lietuvos krepšinio istorijoje – LKF taurę laimėjo Prienų „TonyBet“. Klaipėdiečiai liko ketvirti, pusfinalyje „Lietuvos rytui“ dramatiškai pralaimėję 88:90, o kovoje dėl bronzos medalių neatsilaikę prieš „Žalgirį“ – 67:91.
LKL reguliarusis sezonas susiklostė sensacingai. Kauniečiai liko ketvirti ir pusfinalyje žaidė su „Lietuvos rytu“.
Tuo pasinaudojo „Neptūnas“, pusfinalyje dramatiškai eliminavęs „TonyBet“ (78:77 ir 75:74).
Klaipėdiečiai finale garbingai žaidė su „Žalgiriu“, pirmąjį mačą netikėtai laimėję (71:59). Po to vykusios rungtynės baigėsi 83:92, 75:82, 72:88, 87:86 ir 70:90. „Neptūnas“ pralaimėjo finalo seriją 2:4.
Eros pabaiga
K. Maksvyčio trečiasis sezonas „Neptūne“ buvo ypatingas. Klaipėdiečiai, tapę šalies vicečempionais, pravėrė duris į Eurolygą.
Debiutiniame sezone K. Maksvyčio auklėtiniai buvo nesulaikomi Klaipėdoje, kur laimėjo ketverias rungtynes iš penkerių. Vienintelė nesėkmė patirta po pratęsimo – rungtynėse su Pirėjo „Olympiacos“.
„Neptūnas“ (4 pergalės / 6 pralaimėjimai) per plauką nepateko į TOP16 etapą. Klaipėdiečiai užfiksavo tokį pat rezultatą, kaip Stambulo „Galatasaray“, bet dėl prastesnio tarpusavio rungtynių rezultato liko už brūkšnio.
K. Makvyčio komanda su didžiuliu noru ir entuziazmu žaidė Eurolygoje, bet tokių savybių stigo Lietuvoje.
Tą sezoną LKL komandos su „Žalgiriu“ ir „Lietuvos rytu“ žaidė po keturis kartus.
„Neptūnas“ vilniečius įveikė sykį – antrajame susitikime 94:90. Tai buvo pirmoji K. Maksvyčio pergalė prieš „Lietuvos rytą“. Kitus kartus patirtos nesėkmės (65:73, 86:87, 75:84).
Klaipėdiečiai „Žalgirį“ pranoko du kartus – 67:65, 90:86. Pralaimėjimų – taip pat du (48:86, 76:80).
Pusfinalyje užfiksuota antroji K. Maksvyčio pergalė prieš „Lietuvos rytą“ – 107:101. Tačiau serija pralaimėta 1:3 (79:88, 89:96, 87:92).
Išsekęs „Neptūnas“ mažajame finale gavo antausį 2:3 nuo Dainiaus Adomaičio treniruojamo Utenos „Juventus“ ir liko be medalių.
„Neptūnas“ nusprendė sutarties su K. Maksvyčiu nepratęsti. Pasikvietė D. Adomaitį.
K. Maksvyčio era Klaipėdoje baigėsi.
Treneriu patikėjo „Lietkabelis“
Specialistas iš Darbėnų dėl sezono pabaigoje vos kvapą gaudančių žaidėjų susilaukė daug kritikos ir prarado klubų pasitikėjimą. K. Maksvytis kantriai laukė pasiūlymų. Tai darė pusmetį – iki 2015-ųjų gruodžio, kai treneriui šansą suteikė iki tol strigęs Panevėžio „Lietkabelis“.
Jis 67:87 pralaimėjo „Lietuvos rytui“, o vėliau 58:84 „Žalgiriui“. Tačiau iškart po pastarųjų rungtynių „nukalti“ vilniečiai (75:65) ir K. Maksvyčio eros metu šalies krepšinio grandais tapę klaipėdiečiai (74:70). Treneris pirmąkart laimėjo prieš „Neptūną“ ir tai padarė svečiuose.
„Pradėsiu nuo to, kad mano komandos čia dažnai laimi“, – po rungtynių vykusiose spaudos konferencijoje juokėsi K. Maksvytis.
Vėliau „Žalgiriui“ pralaimėta 59:92 ir 70:90, „Neptūnui“ – 72:80, „Lietuvos rytui“ – 69:91.
Karaliaus Mindaugo taurės turnyro ketvirtfinalyje po dvejų LKL ratų septintam likusiam „Lietkabeliui“ teko finalo aštuoneto šeimininkas – antrojoje vietoje žengęs „Lietuvos rytas“. Panevėžiečiai pralaimėjo po atkaklios kovos – 82:88.
„Gaila, kad sezono pradžia buvo nesėkminga ir gavome tokį stiprų varžovą. Iki LKL atkrintamųjų bandysime pakilti turnyro lentelėje“, – po mačo sakė K. Maksvytis.
Jo norams nebuvo lemta išsipildyti. „Lietkabelis“ po reguliariojo sezono liko septintas ir ketvirtfinalyje susitiko su tuo pačiu „Lietuvos rytu“. Serija pralaimėta 0:3 (74:79, 66:85, 78:83).
Į finalą atvedė po 29-erių metų
Iš autsaiderių į favoritus. Kai praėjusių metų vasarą „Lietkabelis“ prisiviliojo brolius Lavrinovičius, Mindaugą Lukauskį, Gintarą Leonavičių ir kitus, krepšinio ekspertai nedrąsiai kalbėjo, kad Panevėžio komanda – pretendentė į LKL medalius.
Tokios šnekos buvo vis garsesnės. „Lietkabelis“ didžiąją reguliariojo sezono dalį turnyro lentelėje buvo antras, bet sezono pabaigoje į priekį užleido „Lietuvos rytą“.
K. Maksvyčio ekipa sezoną pradėjo skambia pergale prieš „Žalgirį“ (90:86), kurį Panevėžyje įveikė dar kartą (79:77). Kaune patirtos dvi nesėkmės – 65:75 bei 62:84.
Reguliariajame sezone du kartus nugalėtas „Lietuvos rytas“ (93:85, 86:77) ir tris sykius „Neptūnas“ (93:74, 77:67, 74:61). Vilniečiams pralaimėta du kartus (66:68, 60:92), klaipėdiečiams – sykį (61:86).
„Lietkabelis“ pateko į Karaliaus Mindaugo taurės finalą, kuriame 63:84 pralaimėjo „Žalgiriui“.
K. Maksvyčiui pergalingai susiklostė LKL pusfinalis su „Lietuvos rytu“ – 3:1. Panevėžiečiai pralaimėjo pirmąsias (85:96), bet sėkmingai sužaidė trejas po to sekusias rungtynes (90:73, 81:73, 86:77).
Finale „Lietkabelis“ akivaizdžiu favoritu laikytą „Žalgirį“ nokautavo kartą (86:83). Tačiau seriją laimėjo kauniečiai – 4:1. Panevėžiečių pralaimėjimai – 67:73, 58:97, 59:72, 68:73.
K. Maksvytis Panevėžio komandą atvedė į finalą, kuriame ji nežaidė 29-erius metus – nuo 1988-ųjų.
Prieš grandus laimi kone trečdalį rungtynių
K. Maksvytis per savo karjerą prieš „Žalgirį“ laimėjo 10 kartų (78:77, 81:73, 88:79, 71:59, 87:86, 67:65, 90:86, 90:86, 79:77, 86:83), „Lietuvos rytą“ – aštuonis (94:90, 107:101, 75:65, 93:85, 86:77, 90:73, 81:73, 86:77), „Neptūną“ – keturis (74:70, 93:74, 77:67, 74:61).
Rungtynėse su kauniečiais (69:84, 71:97, 83:99, 73:90, 67:91, 83:92, 75:82, 72:88, 70:90, 48:86, 76:80, 58:84, 59:92, 70:90, 65:75, 62:84, 63:84, 67:73, 58:97, 59:72, 68:73) ir vilniečiais (44:74, 65:106, 75:92, 78:87, 79:88, 88:90, 65:73, 86:87, 75:84, 79:88, 89:96, 87:92, 67:87, 69:91, 82:88, 74:79, 66:85, 78:83, 66:68, 60:92, 85:96) patirta po 21 pralaimėjimą, su klaipėdiečiais – du (72:80, 61:86).
K. Maksvyčio pergalių prieš „Žalgirį“ procentas – 32 procentai (10 iš 31), „Lietuvos rytą“ – 28 (8 iš 29), „Neptūną“ – 67 (4 iš 6).
Bendras pergalių prieš grandus procentas – 33 (22 iš 66). Atmetus „Neptūną“ ir skaičiuojant „Žalgirį“ bei „Lietuvos rytą“ – 30 (18 iš 60).
Procentas dar pakiltų, jei nebūtų įtraukti keturi „Sakalų“ pralaimėjimai: 34 procentai su „Žalgiriu“ (10 iš 29), 30 – su „Lietuvos rytu“ (8 iš 27), 32 – bendras su abiem klubais (18 iš 56).
Kai K. Maksvytis dirbo „Neptūne“ ir „Lietkabelyje“, LKL reguliariuosiuose sezonuose prieš „Žalgirį“ laimėjo 50 procentų rungtynių (7 iš 14), „Lietuvos rytą“ – 29 (4 iš 14). Bendras rezultatas – 39 procentai (11 iš 28).
Kiekvienas laimėjimas – tarsi vaikas
Pasak K. Maksvyčio, jis savo pergalių procento prieš grandus neskaičiuoja.
Stratego teigimu, visose rungtynėse su „Žalgiriu“ ir „Lietuvos rytu“, didesnė tiek žaidėjų, tiek trenerių motyvacija.
„Su grandais reikia žaisti nestandartiškai“, – ne kartą yra sakęs K. Maksvytis.
Ką tai reiškia? „Dažniausiai grandų krepšininkai būna aukštesni, greitesni, taiklesni, gal net talentingesni. Jei žaisti standartiškai, didžiausia tikimybė, kad pralaimėsi. Reikia kažką aukoti, kažkur paprovokuoti“, – tv3.lt vardijo treneris.
K. Maksvyčio sutartis su „Lietkabeliu“ baigėsi. Stratego teigimu, artimiausiu metu laukia pokalbis su klubo vadovais. Kai trenerio ateitis bus aiški, prasidės jo atostogos.
„Pasiūlymų turiu. Šįkart turbūt rinksiuosi iš dviejų ar trijų variantų. Tačiau pirmiausia kalbėsiu su „Lietkabeliu“, – tikina K. Maksvytis.
Ar LKL sidabro medaliai su „Lietkabeliu“ – didžiausia pergalė jo karjeroje? „Kažkada esu minėjęs, kad treneriui kiekvienas laimėjimas kaip vaikas – neišskirsi, kuris gražesnis ar geresnis. Kiekviena pergalė yra brangi“, – atsakė treneris.
Skaudžiausias K. Maksvyčio sezonas – 2014–2015 metų, kai su tuometiniu šalies vicečempionu „Neptūnu“ liko ketvirtas.
„Sezono nebūtų galima pavadinti tragišku, jį pradėjome gerai, bet pabaigoje išsikvėpėme, išsitraumavome. Gal šiek tiek nesuplanavome krūvių bei, liaudiškai tariant, buvome numirę. Tačiau gyveni ir mokaisi“, – kalbėjo K. Maksvytis.
Po sezono treneris pirmąkart karjeroje gyveno be darbo, tačiau vietoje nesėdėjo – vyko į stažuotes Dalaso „Mavericks“, Hiustono „Rockets“. Ten K. Maksytis susipažino su naujovėmis, kai kur jų nepamatė ir suprato, kad eina teisingu keliu.
Nepaisant skambių pergalių, strategas niekada nestovėjo prie nacionalinės rinktinės, „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ vairo.
„Esu jaunas treneris. Be to, nebuvau aukšto lygio žaidėjas, kuriems galbūt lengviau patekti į grandų komandas. Mano kelias sunkesnis. Svarbu rodyti stabilius rezultatus ir anksčiau ar vėliau tai įvyks. O jei ne – tiesiog džiaugsiuosi, kad dirbau savo mėgiamą darbą“, – tikino K. Maksvytis.
Ketvirtadienį treneriui sukaks 40 metų.
„Kažkaip tas laikas bėga… Nesitiki, kad jau 40, bet nuo savęs nepaspruksi. Jubiliejų atšvęsime su artimiausiais draugais ir giminėmis. Tokie pasisėdėjimai būna retai, nes sezono metu gyvename gana uždarą gyvenimą. Kai visi dirba – mes ilsimės, kai kiti ilsisi – mes dirbame“, – prisiminė strategas.
Treneris sau linki, stabilumo ir to, kad pergalės, kurias jis iškovojo, nebūtų geriausios, o pasiektų dar įsimintinesnių.
Pasak K. Maksvyčio, jis dovanų 40-mečio proga neužsiprašė. Geriausia dovana – susitikimas su artimais žmonėmis.
Manė, kad procentas didesnis
Ilgametis K. Maksvyčio kolega – Tomas Rinkevičius. Jis – ne tik labai geras trenerio bičiulis, o ir buvęs bendrakursis, kambario draugas. Vėliau K. Maksvytis su T. Rinkevičiumi kartu dirbo „Neptūne“.
„Kiek Kazys laimi prieš grandus? Vienas iš trejų? Gal klystate – dvejas iš trejų? Ne? Supratau. Galvojau, kad pergalių procentas didesnis“, – stebėjosi T. Rinkevičius.
Jo teigimu, K. Maksvytis – žmogus, darbe ir gyvenime kuriantis labai gerą atmosferą, mikroklimatą.
„K. Maksvyčio laukia graži ateitis. Jis kaip specialistas dar pakankamai jaunas. Kazys ilgą laiko dirbo vaikų krepšinyje, o su profesionalais pluša gal šeštą sezoną. Tai nėra ilgai, bet rezultatai kalba patys už save. Manau, Kazys daug ką įrodė ir yra visiškai pasiruošęs, subrendęs treniruoti gerokai aukštesnio meistriškumo komandas“, – įsitikinęs T. Rinkevičius.
Jis atskleidė, kad yra gavęs kvietimą į K. Maksvyčio jubiliejaus šventę. Treneris kolegai linki sėkmės tiek asmeninėje, tiek profesinėje veikloje, sveikatos, stiprybės ir išlikti tokiu pat šaltakraujišku visose gyvenimo situacijose.
Puikus žmogus, kolega, vyras ir tėtis
2015-ųjų metų pabaigoje K. Maksvytis „Lietkabelio“ vyriausiojo trenerio kėdėje pakeitė Gintarą Kadžiulį, kuris liko komandoje ir iki šiol užima asistento pareigas.
„Kur slypi K. Maksvyčio sėkmė? Tai neteisingas žodis, greičiau – laimėjimai. Manau, juos lemia darbo metodika, žinios, psichologija, mokėjimas atrasti stipriausias žaidėjų savybes ir leisti jiems atsiskleisti“, – tv3.lt vardijo G. Kadžiulis.
Jis tiki, kad K. Maksvytis ateityje sulauks šanso treniruoti ir Lietuvos rinktinę.
„Kalbant apie grandus, šiuo metu „Lietkabelis“ turi stiprią ir konkurencingą komandą. Kodėl K. Maksvyčiui nelikus ir nedirbus toliau? – šypsojosi G. Kadžiulis. – Neturiu patirties, esu šviežiai iškeptas treneris, bet galiu pasakyti, kad darbas K. Maksvyčio asistentu – išskirtinis. Atsiliepimai – patys geriausi, puikiai jaučiuosi. Treneris viską girdi ir priima. Šiuo metu neįsivaizduoju kolegos, su kuriuo būtų paprasčiau dirbti.“
Ko G. Kadžiulis linki K. Maksvyčiui artėjančio jubiliejaus proga?
„Kaziukas plius minus viską turi, jis atrodo laimingas žmogus. Tačiau pirmiausia palinkėsiu sveikatos. Taip pat – kad kuo mažiau aplankytų neramios mintys dėl krepšinio ir viskas būtų paprasčiau, kad krepšinyje viskas ir toliau taip sektųsi, kad išliktų kuo yra – puikiu žmogumi, vyru, tėčiu“, – linkėjo G. Kadžiulis.