Nelengva euroskeptiko dalia. Tauta nusprendė, kad nori į Europos Sąjungą ir kad už tai pasiruošusi paaukoti nepriklausomybę. Taip ir padarė, demokratiškai ir su didžiule persvara. “Vox populi, vox Dei”. Nejaugi nelieka nieko kita kaip tapti niurzgliu?
Turime jų su kaupu ir netrukus pamatysime, kaip jie sparčiai persikvalifikuos. Anksčiau niurzgė prieš nepriklausomą Lietuvą, kad ji ne tokia kaip Europa, dabar niurzgės, kad jau priklausoma Lietuva pasiduoda pragaištingam Briuselio diktatui. Tai neišvengiama, nes išsikerojusi ir toliau vešėsianti ES biurokratija tam suteiks aibes priežasčių. Priežasčių netrūks, be to, sugebame niurzgėt ir be priežasčių.
Euroskeptinių niurzglių netrukus bus tiek, kad įkyrės.
Kas tad lieka nuoširdžiam euroskeptikui?
Iš pradžių gal bent jau bandykime išsiaiškinti tikrąją padėtį. Atsidūrėme bendrijoje, kurią vadiname ES. Antroji raidė savo vietoje, tačiau pats metas suprasti, kad pirmoji neturi jokio apibrėžto turinio. Kad ir kiek kartų lyg litanijoje linksniuosime “Europa, Europai, europietiški, europietiškesni, europietiškiausi” ir taip toliau be galo, gudresni netapsime. Į šią sąvoką sukrauta viskas, vadinasi, nieko.
Pastangos Europą bent kiek sukonkretinti, pavyzdžiui, bandant ją apibrėžti daugybės puslapių Konstitucija, parodė, jog ji tokia miglota, kad net krikščioniškųjų vertybių ribos jai per siauros. Krikščioniškosioms vertybėms nėra vietos ES Konstitucijoje.
Būkim realistai, E=Europa, - tai dekoracija, o ne turinys. Šis apibūdinimas naudingas būtent tuo, kad nieko konkretaus nereiškia, todėl nevaržo ir neįpareigoja. Kaip tik todėl šio žodžio jau jokiu būdu nepakeisi. Tegu į ES patenka ir Turkija bei Tunisas, vis tiek nepakeisi.
Tebūnie. Tačiau jei leisime prielaidą, kad naudingiau vadinti reiškinius kiek galint tikresniais vardais, mums bent jau neoficialiai pravartu būtų turėti alternatyvą.
Turiu du pasiūlymus. Būtent BS arba VS.
Paaiškinsiu, kodėl siūlau du pavadinimus, nors iš esmės jie maždaug tapatūs. Pradėjau šį rašinį manydamas, kad pavadinimas, kuris tiksliau apibūdina šios Sąjungos turinį, galėtų būti “Biurokratijos Sąjunga”, taigi BS. Perskaitęs santrumpą suvokiau, kad tiems, kurie moka anglų kalbą, tai skambės kaip įžeidimas. Ironizuoti leistina, tačiau tema per rimta įžeidinėjimams. Tad BS palieku piktiesiems, kurie nesidrovės įžeidinėti. Tarp lietuvių tokių neturime, tad teko ieškoti toliau. Įkvėptas ką tik skelbto konservatorių partijos šūkio siūlau lietuviškesnį variantą. Būtent VS (V - tai mums mielas žodis: Valdininkų).
Bent jau pasąmonėje sau priminkime, kad, nors viešai prisieis kartoti ES, išties įstojome į VS. Bus tada mažiau iliuzijų, mažiau iš to išplaukiančių nusivylimų, nuodugniau ir greičiau perprasime šios Sąjungos ypatumus.
Bent kiek išsamesnis šio siūlymo pagrindimas viršytų “Omni laiko” straipsniams priimtiną apimtį. Gal ir nėra ypatingo reikalo tai pagrįsti. Daug kas šitai jau supranta, o tuos, kurie dar tausoja iliuzijas, netrukus įtikins pats gyvenimas. Kol gyvenimo girnos mals tas iliuzijas, galiu pasiūlyti empirinį VS pagrindimą. Vien Briuselyje šiuo metu jau veikia daugiau kaip 25 tūkstančiai europinių valdininkų. Šiuo metu mes (suprantama, ir kiti naujai priimtieji) įsikinkome į šio skaičiaus didinimą. Nežinia, ar šios Sąjungos ekonominis pajėgumas didės ar mažės (šiuo metu jis stagnuoja), bet valdininkų skaičius didės garantuotai ir tai visiškai nepriklausomai nuo ekonomikos augimo. Visi jie stengsis pateisinti savo egzistenciją. Prieš mus buvusiųjų pasiteisinimas yra daugiau nei 100 000 puslapių apimties taisyklių, draudimų ir reikalavimų kodeksas. Mes prie jo generavimo neprisidėjome, tačiau jo našta dabar užgriūva ir mus.
Ar ši apimtis didės?
Ar Žemė sukasi?
