Naują plataus vidurio centristinę politinę partiją kurianti Kazimira Prunskienė ketvirtadienį sulaukė nepalankaus Liustracijos komisijos sprendimo. Komisija, į kurios posėdį buvo kviesta, bet jame nedalyvavo ir pati ekspremjerė, pripažino, kad K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB, vykdė žvalgybos, kontržvalgybos ir ideologinės žvalgybos užduotis.
K. Prunskienė Liustracijos komisijos pirmininkui Algimantui Urmonui pranešė nematanti reikalo dalyvauti posėdyje, nes šiuo klausimu yra priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K. Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
"Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos teritorijoje. Taigi šis sprendimas yra privalomas ir Jums. Tenka apgailestauti, kad Jūs, tituluodamas save profesoriumi, iki šio laiko nesate su šiuo straipsniu susipažinęs arba, kas dar blogiau, - jį ignoruojate.
Tuo pačiu išaiškinu Jums, kad teismo sprendimus gali peržiūrėti tik aukštesnės instancijos teismas, bet ne Liustracijos komisija", - rašo K. Prunskienė.
Kvietimą į komisijos posėdį ir šios temos eskalavimą be teisinio pagrindo K. Prunskienė vertina kaip gryną politikavimą arba buvusios KGB užduoties ją kompromituoti tęsimą. "Pastarąją prielaidą man leidžia daryti Jūsų biografijos faktai", - pažymi Nepriklausomybės akto signatarė.
Priimdama sprendimą dėl K. Prunskienės bendradarbiavimo su KGB, Liustracijos komisija rėmėsi Aukščiausiojo Teismo prezidiumo nutarimu, kuris 1992-aisiais paliko galioti šio teismo Civilinių bylų kolegijos sprendimą, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB.
"Net jeigu A. Urmonas į postą buvo paskirtas vien tik politinių oponentų persekiojimui, tai ir šiai užduočiai jis pasirodė nelabai tinkamas - jo primityvūs, besikartojantys, absurdiški išpuoliai visuomenėje sukelia priešingą efektą, nei tikisi užsakovai. Žinoma, liūdna konstatuoti, kad valstybės institucijos tarnauja politiniams užsakymams, kad šis spektaklis rengiamas VSD patalpose. Ar galime tokioje aplinkoje tikėtis įgyvendinti Lietuvos kaip teisinės valstybės viziją?", - retoriškai klausia K. Prunskienė.
Jau rugpjūčio viduryje K. Prunskienė dėl atsistatydinti ketinančio Liustracijos komisijos pirmininko A. Urmono elgesio svarstė galimybę teisybės ieškoti teisme.
"Neatmetu galimybės kreiptis ir į teismą, kad persekiotojai galų gale būtų sutramdyti", - sako K. Prunskienė.
Jos teigimu, apgailėtinai atrodo A. Urmono melagingi ir neprofesionalūs aiškinimai per televiziją apie esą jos nuslėptus Aukščiausiojo Teismo sprendimus ar kitus dokumentus, kurie bylą atnaujinusiam Apygardos teismui nebuvo žinomi.
"A. Urmonas pademonstruoja ne tik savo profesinę nekompetenciją, bet ir nesąžiningumą ir kitais savo teiginiais, pavyzdžiui, kad bylos atnaujinimas buvo neteisėtas; kad teismas netyrė vadinamojo "pasižadėjimo", pagaminto tų pačių mano persekiotojų, autentiškumo; kad dokumentas buvo dingęs, o A. Urmonas jį surado; kad teismas bylą nagrinėjo ne ta tvarka ir panašiai", - piktinasi K. Prunskienė.
