Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, kovo 2 d., penktadienį, 17 val. įvyks Kazės Zimblytės (1933-1999) parodos „Akimirkos“ atidarymas.
Ši paroda yra tęstinis Lietuvos aido galerijos projektas (kuratorė – Birutė Patašienė), apimantis ne tik dailininkės Kazės Zimblytės vaizduojamąją kūrybą, bet ir rašytinį autorės palikimą, organiškai sujungiamą kelių parodų ir leidinių ciklu.
Dar Kazei gyvai esant buvo surengtos piešinių, monotipijų ir tapybos parodos, jos keliavo ne tik po Lietuvos didžiuosius miestus, bet svečiavosi Vokietijoje, Lenkijoje, išleistas toms parodoms kūrybos katalogas (1999).
Po dailininkės mirties beveik visi jos kūriniai buvo perduoti galerijai, o galerija savo ruožtu perdavė juos saugoti Lietuvos dailės muziejui (apie 600 vnt.).
Paroda ir knyga „Akimirkos“ - tai galybė smulkių kasdienybės lapelių, daugybė minčių, svajonių, filosofinių pamąstymų, užrašytų būnant vienumoje savo sodyboje ir apimančių 1971-1997 metų laikotarpį.
Kazė yra viena iš tos neramios maištaujančios sovietmečio realistinio meno opozicionierių kartos, kuriai priklausė Vincas Kisarauskas, Valentinas Antanavičius, Vladas Vildžiūnas. Jų kūryba netiko parodoms, jie negaudavo jokių premijų. Tai vadinamieji sovietmečio modernizmo pamatų kūrėjai, atsisakę tradicinio požiūrio, nepaisę vertinimų ar net tam tikros paniekos, savanoriškai pasirinkę atstumtųjų dalią. Tarp jų Kazė buvo viena iš kraštutiniausių, labiausiai linkusi į plastiką ir visai atsisakiusi vadinamojo literatūriškumo ar siužeto. Tapydama ji įspūdį išgaudavo vien spalva ir plastika, tai darė iki pat savo gyvenimo pabaigos.
Slaptoji Kazės Zimblytės svajonė buvo surengti savo parodą Kaune ir Varšuvoje. Galerija, pildydama Kazės norą, dabar pristato šį projektą Kaune, o vėliau jis bus perkeltas į Varšuvą.
Paroda veiks: 2007 03 02- 2007 04 01