Kazachstanas nuo sausio 1-osios vieneriems metams iš Graikijos perėmė vadovavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Taip 56 šalis vienijančiai transatlantinei saugumo organizacijai pirmą kartą pradėjo vadovauti buvusi SSRS respublika, kurios vyriausybė pažadėjo vykdyti demokratines reformas. Apžvalgininkai svarsto, ar Astanai pavyks įgyvendinti tuos svarbius uždavinius, kuriuos 1975 m. Helsinkyje įkurtai Bendrijai kelia sudėtingas laikmetis. Juolab kad po Kazachstano ESBO pirmininkaus Lietuva, todėl nuo kazachų „palikimo“ daug priklausys ir lietuvių diplomatų darbo efektyvumas 2011 metais.
Kazachstano užsienio reikalų ministras Kanatas Saudabajevas šių metų pradžioje Astanoje paskelbtame pranešime, kurį atpasakoja BNS, žadėjo „laikytis šios organizacijos kertinių principų ir vertybių, ginti visų jai priklausančių šalių interesus ir stiprinti ESBO vaidmenį, kad ji taptų svarbia platforma dialogui dėl saugumo didinimo platesnėje Eurazijos erdvėje“. Svarbiausius Astanos prioritetus ministras išdėstys savo kalboje, kurią pasakys sausio 14 dieną ESBO Nuolatinėje Taryboje Vienoje.
Astanos planuose nemažai labai svarbių priemonių, ypač stabilumui Vidurio Azijos regione didinti, santykiams su Europos ir regiono valstybėmis gerinti, NATO misijai Afganistane užtikrinti. Kaip savo svetainėje pažymi Ispanijos agentūra ADN (http://www.adn.es/), Kazachstano diplomatijos vadovas šiemet planuoja surengti šalyje šios organizacijos vadovų susitikimą. Gruodžio pradžioje Atėnuose vykusiame organizacijos užsienio reikalų ministrų tarybos pasitarime Astana pasiekė, kad šiemet susitiktų 56 šalių vadovai, ir tai būtų pirmas toks ESBO forumas nuo 1999 m., kai aukščiausiojo lygio susitikimas vyko Stambule. Šiam forumui pritarė Ispanija, Prancūzija, Serbija ir Turkija, kurios mano, kad ESBO neturi virsti „apgailėtinu visagalės NATO šešėliu“, praneša ADN.
Labai svarbu, kad nuo 1991 m. šalį valdantis Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas dar rastų jėgų padaryti tai, ko neįstengė kiti: pavyzdžiui, suderinti JAV, Rusijos ir ES keliamas darbotvarkes, ypač kai savo pasiūlymus joms teikia ne Europos valstybės Kinija ir Iranas, kurių svoris yra neabejotinas (turima galvoje branduolinio nusiginklavimo programa). Astanai tenka sunkus uždavinys priversti ESBO aktyviai dalyvauti naujos JAV ir Rusijos strateginės puolamosios branduolinės ginkluotės sumažinimo sutarties rengime ir pasirašyme, nes senoji baigė galioti dar gruodžio 5 dieną.
Kazachstanas žino, ką reiškia būti tarpininku sprendžiant kritinius klausimus tarp Rusijos ir tarptautinės bendrijos. Atėnų susitikime Maskvai buvo pasiūlyta pagreitinti savo karinio kontingento išvedimą iš Gruzijos (Pietų Osetijos ir Abchazijos) ir Moldovos (Padnestrės). Rusija iki šiol šių reikalavimų ne tik kad neįvykdė, bet Gruzijoje savo kareivių skaičių dar padidino. Astanai per tuos metus gal ir nepavyks įtikinti Rusijos laikytis savo įsipareigojimų, užfiksuotų žinomame Dmitrijaus Medvedevo ir Nicolas Sarkozy susitarime, tačiau ji turi veikti, kad kai kurios ESBO narės, pavyzdžiui, Baltarusija, nepasielgtų taip, kaip pasielgė ne šios organizacijos narės Nikaragva ir Venesuela, pripažinusios separatistines Kaukazo respublikas. Jeigu tam nebūtų užkirstas kelias, atsirastų pavojingas neteisėto separatizmo pripažinimo tarptautiniu mastu precedentas.
Afganistanas – dar viena skaudi ESBO problema, nors tiesiogiai į organizacijos veiklos sferą šis regionas neįeina. Tačiau ES ir NATO, tarpininkaujant JAV bei Rusijai, aktyviai dalyvauja antiteroristinėje veikloje Afganistane. ESBO negali nusišalinti nuo šių problemų, ir Kazachstanas užsibrėžė, kad Afganistano atkūrimas bei sutelktos pastangos įveikti Talibaną yra svarbus prioritetas. Bet kaip rasti kompromisą tarp Maskvos pozicijos, kad veikdamos iš jėgos pozicijų JAV ir NATO Afganistane stabilizuoti padėties negali, ir Vašingtono, kuris Baracko Obamos sprendimu vėl didina savo karinį kontingentą šioje šalyje? Pripažinkime, Astanai tai nemenkas galvosūkis.
Beje, Kazachstanas šiemet turi surengti ir malonesnių renginių: rugpjūčio pabaigoje bus pažymimos 35-osios ESBO įkūrimo metinės (Helsinkyje 1975 m. buvo pasirašytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis aktas), taip pat pasiruošti Paryžiaus chartijos, formaliai užbaigusios šaltąjį karą, 20-mečiui. Šių iškilmių fone Astana turi plėtoti Europos bendruomenių dialogą, kad neįsipliekstų toks naujų minaretų statybos konfliktas, koks įvyko pernai Šveicarijoje. Pati Astana rodo neblogą pavyzdį, rašo ADN. Pakanka pasivaikščioti po oficialiąją Kazachstano sostinę, kad įsitikintum, jog N. Nazarbajevas vykdo savo pažadus: mieste rasi ir mečečių, ir cerkvių, ir bažnyčių, ir sinagogų.
Bet ne viskas ESBO pirmininkaujančioje šalyje taip sklandu. Didelį susirūpinimą organizacijai kelia žmogaus teisių Kazachstane padėtis. „Esame susirūpinę dėl žmogaus teisių padėties, žiniasklaidos ir kitų sričių visame tame regione, taip pat Kazachstane“, – sakė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktorius Janezas Lenarčičius. Jis pripažino, kad „nėra nė vienos problemų neturinčios valstybės“, tačiau gruodžio 2 dieną Atėnuose vykusiame ministrų susitikime pareiškė, kad „akivaizdu, jog kyla didelis klausimas, ar būsima pirmininkaujanti šalis sugebės rodyti pavyzdį“.
Kazachstanas pastaraisiais mėnesiais buvo kritikuojamas dėl iškilaus žmogaus teisių aktyvisto Jevgenijaus Žovtiso nuteisimo kalėti ketverius metus dėl jo vaidmens vienoje autoavarijoje. Didelį rezonansą pasaulyje sukėlė žinia, kad Kazachstano finansų sostinėje Almatoje buvo nužudytas kaimyninės Kirgizijos opozicijos žurnalistas Genadijus Pavliukas: jis buvo išmestas pro langą iš šeštojo aukšto, surišus rankas ir kojas lipnia juosta. Astanos vyriausybė taip pat smerkiama dėl veiksmų prieš vieną įtakingą nepriklausomą laikraštį. Lapkritį žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ paragino ESBO šalis labiau spausti Kazachstaną, kad šis imtųsi ginti žiniasklaidos laisvę ir pagerintų žmogaus teisių padėtį. Pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ kasmet skelbiamą 175 šalių žiniasklaidos laisvės indeksą Kazachstanas 2009 metais užėmė tik 142 vietą.
Dar vienas naujas skandalas taip pat gali pakenkti Kazachstano įvaizdžiui. Kaip skelbė pasaulio žiniasklaida (išsamios informacijos galima rasti http:/www.aif.ru/politic/article/31943), Astana susitarė su Teheranu parduoti Iranui 1350 t išvalytos urano rūdos už 450 mln. dolerių. Kaip pranešė Tarptautinė branduolinės energijos agentūra (TATENA), šio urano kiekio užtektų ne tik kurui galingiausioms atominėms jėgainėms, bet ir 150 branduolinių galvučių pagaminti. Nors Astana piktai paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Kazachstanas planuoja parduoti Iranui urano koncentrato, vadindama tokias žinias „nepagrįstomis insinuacijomis“, tai sukėlė Vakarų valstybių, ypač JAV ir, žinoma, Izraelio, pasipiktinimą. O ir Kremliuje, kaip rašo „Argumenty i fakty“, tokio sandėrio gali nesuprasti...
Taigi Kazachstanas jau dabar formuoja prieštaringą veiklos ESBO palikimą Lietuvai. Kaip praneša Užsienio reikalų ministerijos svetainė (http://www.urm.lt/), Lietuva dabar yra ESBO pirmininkaujančių šalių trejeto narė. Šiemet Kazachstano užsienio reikalų ministras ir ESBO pirmininkas K. Saudabajevas savo specialiuoju atstovu transporto klausimais paskyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorių energetikos ir transporto politikos klausimams Vytautą Naudužą. Lietuvos pirmininkavimas ESBO padės sustiprinti šalies tarptautinį ir regioninį vaidmenį, pasirengti pirmininkavimui ES 2013 m. ir galimai narystei Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje 2014–2015 metais.
Daugiau informacijos http://mission-vienna-io.mfa.lt/index ir http://www.osce.org/
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
