Arkadijus Vainšteinas
Po Sovietų Sąjungos žlugimo visose posovietinėses valstybėse buvo stebimas tautinės savimonės atgimimas. Neretai jis buvo lydimas negatyvo banga buvusio „didžiojo brolio“ – rusakalbių gyventojų atžvilgiu. Rusų tautybės gyventojai išvykdavo į savo istorinę tėvynę – Rusijos Federaciją. Išvažiuodavo etniniai vokiečiai, lenkai. Bijodami represijų, iš savo šalių, ypač – Vidurio Azijoje, bėgo daugelio tautų atstovai.
Kazachstanas - viena iš nedaugelio posovietinės erdvės valstybių, sugebėjusių išvengti tarpnacionalinių susirėmimų ir nesantaikos po Sąjungos iširimo. Nepaisant to, kad ir čia buvo stebimas gyventojų išvykimas, daugelis išvykusiųjų vėliau grįžo į Kazachstaną. Tai sąlygojo valdžios plėtojama daugiakultūriškumo politika.
Valstybinės kalbos pradžia – mokyklose
Kazachstane rusų kalba iki šiol vaidina labai svarbų vaidmenį kaip bendravimo kalba -beveik pusė šalies gyventojų iki šiol nemoka kazachų kalbos, kuri yra valstybinė šalies kalba. Tačiau valstybinė kalba nėra taikoma visuotiniu mastu, bet diegiama į visuomenę palaipsniui, aktyviai jos mokant mokyklose mokinius. Šiandien beveik 90 procentų abiturientų moka valstybinę kalbą tiek, kad galėtų ja bendrauti ir pretenduoti į pareigybes valstybės tarnyboje, kur kazachų kalba tapo privaloma tik prieš keletą metų.
Pagal Vyriausybės diegiamą programą iki 2020 metų 95 procentų gyventojų turėtų išmokti valstybinę kalbą tokiu lygiu, kurio pakaktų buitiniam bendravimui. To siekiama, be kita ko, ir masiškai steigiant nemokamo ar gana nebrangaus kalbos mokymo centrus. Kazachstane veikia 88 mokyklos, kuriose visų dalykų mokoma uzbekų, tadžikų, uigurų ar ukrainiečių kalba. O 108 mokyklose 22 Kazachstano etninių grupių kalbos yra dėstomos kaip atskiras dalykas. Yra įsteigti 195 specializuoti lingvistiniai centrai, kuriuose ne tik vaikai, bet ir suaugusieji gali mokytis 30 etninių grupių kalbų.
Remia etninių kalbų žiniasklaidą
Puoselėjant kazachų nacionalinę kultūrą ir kalbą, tuo pačiu yra puoselėjamos daugiau kaip 140 tautybių atstovų, gyvenančių šalyje, kultūros bei kalbos.
Įvairios etninės grupės, gyvenančios Kazachstano teritorijoje, yra atstovaujamos savo svarba unikalioje organizacijoje – Kazachstano Tautų Asamblėjoje (KTA). Šiandien ji yra Kazachstano Respublikos Prezidento konsultacinė patariamoji institucija. Remiant Asamblėjai, 15 kalbų leidžiami laikraščiai ir žurnalai, 8 kalbomis transliuojamos radijo, o 7 - televizijos laidos. Be kazachų ir rusų teatrų, šalyje veikia dar keturi nacionaliniai teatrai – uzbekų, uigurų, korėjiečių ir vokiečių.
Šiuo metu Kazachstane yra daugiau nei 30 įvairių religinių bendruomenių. Didžiausios jų - tradicinis Kazachstanui islamas ir krikščionybė (stačiatikybė), bet šių ir kitų šalies religijų santykiai yra harmoningi. Kazachstane krikščionys sveikina musulmonus Kurban Ait šventės proga, o musulmonai sveikina krikščionis per Velykas ir Kalėdas. Beje, pažymėtina, kad Kazachstanas yra pasaulietinė valstybė.
Santykių tarp etninių grupių stabilumo išlaikymas yra valstybės politikos pagrindas. „Etninių grupių santarvė – tai gaivinantis deguonis. Mes patys turime puoselėti savo vienybę ir savo etninių grupių santarvę, – taip Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas kreipėsi į tautą savo tradicinėje kalboje šiemet. – Taika ir stabilumas – bendras visos tautos turtas, kurį reikia ginti ir stiprinti kasdieniu darbu“.
Kazachstano, kaip šalies, sugebėjusios išvengti savo teritorijoje nesantaikos tarp etninių grupių ir religijų, patirtis galėtų tapti pavyzdžiu ne vienai Europos valstybei.