Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko manymu, skolose skęstančio miesto biudžeto tragiška padėtis yra tokia ir todėl, kad Kaune klesti šešėlinis verslas, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neefektyviai veikia, todėl biudžetui trūksta pajamų. Dėl to meras praėjusią savaitę raštu kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydamas paraginti VMI intensyviau kovoti su šešėliniu verslu. Šio mero žingsnio "negirdomis nepraleido" nei verslininkai, nei mokesčių rinkėjai.
Tuo tarpu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) viršininkas Antanas Nesteckis pabrėžia, jog niekas nepateikia duomenų, pagal kuriuos būtų galima teigti, kad tas šešėlis Kauno mieste didesnis nei kitur. "Šiuo požiūriu Kaune padėtis nėra išskirtinė, o kai kurie rodikliai rodo, jog čia ji netgi geresnė nei kai kuriose kitose Lietuvos apskrityse", - interviu Eltai sakė A. Nesteckis.
- Tai negi dabar meras turėtų kaltinti tik krizę, kurią buvo žadėjęs nesunkiai "prakrizenti"?
- Didžioji įmonių dalis ne į šešėlį pasitraukė, bet jų apyvarta stipriai sumažėjo. Dešimt didžiausių Kauno miesto mokesčių mokėtojų per šių metų 11 mėnesių sumokėjo 47 mln. litų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Vien "Senukų prekybos centras" mokesčių sumokėjo 23 mln. Lt mažiau nei pernai.
Suprantama, šiemet, atleidusios dalį darbuotojų, įmonės gerokai mažiau surenka gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris sudaro pagrindinę miesto biudžeto pajamų dalį. Finansų ministerija planavo, kad šiemet Kaune GPM bus surinkta per 322 mln., tačiau pati Kauno miesto savivaldybė, planuodama išlaidas, šį rodiklį padidino beveik 34 mln. litų. Dėl šios priežasties ir keletą kartų padidėjusio nedarbo Kauno miesto biudžetas šiemet ir liks neįgyvendintas.
- Kad ir nelabai drąsiai, tačiau oficialiai jau teigiama: krizės sukelta didžioji bankrotų banga Kaune jau nuslūgusi. Kas šiuo atveju sudaro pagrindą optimizmui, ar jis ne per ankstyvas?
- Bendrovės, kurios sureguliavo pajamas ir išlaidas, išgyveno, o tos, kurios to nepadarė, jau bankrutavo. Todėl manau, kad bankrotų skaičius jau stabilizavosi.
- Kaip Eltai yra teigęs "Senukų" vadovas Augustinas Rakauskas, svarstoma galimybė šiam didžiajam mokesčių mokėtojui persiregistruoti iš miesto į Kauno rajono savivaldybę. "Kauno grūdų" generalinis direktorius Tautvydas Barštys jau apsisprendė ir viešai pareiškė, kad per 5 metus 400 darbo vietų įkurs ne Kaune, bet Alytuje, kur koncentruos pašarų gamybą. Kas ateityje beliks Kaunui, kokių pajamų gali miesto biudžetas tikėtis, kai mokėtojų mažėja? Gal Mokesčių inspekcijai žinoma "atvirkštinių" pavyzdžių: negi nė viena kitame mieste ar rajone veikianti įmonė nepanoro persikelti į Kauną ir jo biudžetą pripildyti mokesčiais?
- Būna ir tokių atvejų, persikelia, bet biudžetui naudos iš to nesimato. Štai, 2009 metais į Kauno miesto savivaldybę persiregistravo 74 įmonės, tačiau pažymėtina, iš jų beveik trečdalis (23), deja, - bankrutuojančios. Bendra persiregistravusių įmonių mokestinė nepriemoka biudžetams dabar - per 17 mln. Lt.
Pastaruoju metu VMI susiduria su atvejais, kai juridiniai asmenys, kuriems iškeltos bankroto bylos, perkelia savo buveines iš vienos apskrities VMI teritorijos į kitą. Tokiais atvejais juridinis asmuo yra įregistruojamas mokesčių mokėtoju naujos jo buveinės vietos AVMI. Ši mokesčių inspekcija perima jo nesumokėtų mokesčių administravimą.
Beje, atsiranda ir papildomų teisminių procedūrų, susijusių su jos įtraukimo, kaip įmonės kreditoriaus, į bankroto bylą, AVMI kreditorinio reikalavimo įmonei apskaičiavimu ir patvirtinimo teise. Manoma, jog taip juridiniai asmenys siekia vilkinti bankroto procedūras bei apsunkinti kreditorių reikalavimų padengimą. Dėl šių priežasčių į Kauno miesto savivaldybę persiregistravusių kreditorių skolos sudaro per 12 mln. litų.
- Nedalija kasos čekių klientams kirpėjos, niekas jų nesulaukia daugybėje turgaviečių, kurios įrengtos gal net prabangiau nei įprastiniai prekybos centrai, bet kasos aparatams "prabangos" pritrūko. Verslininkai išradingi - sugalvoja daugybę būdų, kaip apeiti įstatymus ir mažiau mokėti mokesčių. Beje, dalis jų "sutaupytų" grynųjų nueina kyšiams, nes, pavyzdžiui, kontrolieriai, ypač, smulkiojo verslo, uoliai keičia vienas kitą ir nuo verslininko "atstoja tik pamaitinti". Kad "maitinamųjų" per daug ant verslo "kupros", - seniai kalbama, o kada, Jūsų nuomone, jų iš tikro sumažės?
- Klausimas, ar Lietuvoje ne per daug kontroliuojančių institucijų, turėtų būti skirtas ne mokesčių inspekcijai. Tik galiu pasakyti: mes nuolat susitinkame su įvairiomis verslo asociacijomis ir džiaugiamės, kad kitiems verslininkai Valstybinę mokesčių inspekciją pateikia kaip gerai dirbančios institucijos pavyzdį. Dar turėčiau pridurti, kad dirbantys su verslo liudijimais asmenys privalo įsigyti kvitų ir, pirkėjo ar paslaugos gavėjo prašymu, juos išrašyti.
Mokesčių inspekcija deda visas pastangas, kad mokestinių pažeidimų būtų kuo mažiau. Per 11 šių metų mėnesių Kauno apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyrius 119 kartų tikrino turgavietes bei 76 - kirpyklas. Tačiau būtų dar geriau, jei visi Kauno miesto gyventojai būtų pilietiški ir reikalautų iš verslininkų ar gyventojų, vykdančių veiklą, kasos kvitų ar kitokio dokumento.
- Suskaičiavus pinigus, kuriuos biudžetas išleido konferencijoms, projektams, važinėjimams po garsiąsias užsienio muges ar parodas, gal paaiškėtų, kad už juos ne vieną dešimtį realių darbo vietų buvo galima sukurti. Bet deklaruojamos vizijos ir fantazijos - labai toli nuo tikrovės. Nenoriu įtraukti Jūsų į politikavimą, kas nepridera pagal einamas pareigas, bet kaip Kauno gyventojo prašau: pasakykite, ką pirmiausiai reikėtų daryti, kad mūsų visų mylimas Kauno miestas kitaip atrodytų ir jo žmonės geriau gyventų?
- Tik kiekvieno atsakomybė už priimamus sprendimus ir reiklumas, kad jie būtų tikrai įgyvendinami, gali pakeisti mūsų gyvenimą. Mes darome viską, kad Kaunas ne tik kad neišsiskirtų, tarkim, gyventojų (ir verslininkų) galimu vengimu mokėti mokesčius, bet būtų pavyzdys kitiems miestams. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra įvertinta Lietuvos gyventojų kaip viena geriausiai klientus aptarnaujančių institucijų.
Esame visuomet pasirengę konsultuoti mokesčių mokėtojus visais mokesčių klausimais, o jeigu atvejis individualus ir reikalauja gilesnės analizės, -siūlome tiesiogines konsultacijas pačioje mokesčių inspekcijoje. Daug dirbame ir su naujais mokesčių mokėtojais, pateikdami jiems visą reikiamą informaciją, bendraudami su jais elektroniniu paštu ar telefonu.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Birutė Mačienė.
