Kritikos taip pat sulaukė menkas dėmesys miesto pakraščiams.
Plane siūloma skatinti gyvenamųjų rajonų gyventojus turėti ne daugiau kaip vieną automobilį. Pasak vieno iš plano rengėjų, urbanisto Tado Jonauskio, šiuo metu daugiabučių gyventojai turi po du automobilius butui, nors infrastruktūra tam nėra pritaikyta.
„Reikia atsiimti erdvę iš automobilių ir ją sugrąžinti pėstiesiems. Antras automobilis, kuris nėra būtinas, yra kaip papildomas ir stovi, užima vietą“, – pristatyme ketvirtadienį sakė urbanistas.
Gyventojai su tuo nesutiko, replikuodami, jog dauguma kiemų dieną ištuštėja, o tai reiškia, jog visi automobiliai – reikalingi.
Plano rengėjas pabrėžė, kad nesiūloma jokių konkrečių mokestinių priemonių, bet kaip pavyzdį pateikė miesto centre galiojančią tvarką, kai antras automobilis apmokestinamas gerokai brangiau nei pirmasis.
„Gali jį turėti, tik tada moki tam tikrą kainą“, – kalbėjo jis.
Kita kritikos sulaukusi idėja – siekis mažinti tranzitinį eismą miesto centre, apmokestinant įvažiavimą 2 eurais.
„Tikslas šios priemonės yra labiausiai vertinamose Kauno vietose sukurti aplinką, kuri būtų su minimaliu triukšmu ir tarša. Tą riboti galima palaipsniui“, – kalbėjo T. Jonauskis.
Į pristatymą atvykęs architektas Linas Tuleikis kritikavo šį planą, teigdamas, kad centre bus sukuriamas getas, o už tai mokės aplinkinių vietovių gyventojai.
„Įrengus mieste transporto getą, padidės pakraščiuose tarša, užgrūdimas automobiliais. Kaip modeliavote šiuos dalykus, kur tos grėsmės, kokio jos dydžio, kaip padidės tarša?“, – klausė jis.
T. Jonauskis teigė, jog tikslas yra atitraukti iš miesto centro automobilių srautus, mažinti ten užterštumą.
Tai užtikrintų vadinamasis Kėdainių tiltas, kuris turėtų sumažinti tranzitinį eismą nuo Birštono ir Getrūdos gatvių.
Tačiau gyventojai stebėjosi, kad norima nukirsti vienas svarbiausių viešojo transporto arterijas, esančias miesto centre ir svarstė, kaip tuomet vyktų eismas.
Centre taip pat siūloma diegti ir išmaniąsias automobilių valdymo technologijas: padėti pagreitinti automobilio statymą, rodant, kur yra vietų, kad būtų sumažintas važinėjimas ieškant stovėjimo vietų.
Kritika dėl dėmesio centrinei daliai
Plano rengėjai teigė, jog mieste gyventojų mažėja, tačiau automobilių – daugėja.
„Didėja kelionės už miesto ribų – priemiestinis judėjimas, ir didėja automobilių skaičius, nes gyventojai keliasi, kur nėra viešojo transporto“, – sakė urbanistas.
Pastebima, jog dauguma jaunų gyventojų, šeimos su vaikais keliasi į priemiesčius, tampa priklausomi nuo automobilio, o centrinėje miesto dalyje esančiuose rajonuose lieka vyresni.
Tuo tarpu į darbą kauniečiai keliauja įvairiomis kryptimis: darbo vietos pasiskirsčiusios keliuose centruose, tačiau plečiasi į sunkiau pasiekiamas zonas.
„Naujos darbo vietos kuriasi aplink Laisvąją ekonominę zoną, autostradas: kuriasi ne ten, kur yra darnios susisiekimo priemonės. Iš to gauname padidėjusį automobilizacijos lygį, daugiau kelionių, ilgesnes keliones“, – sakė T. Jonauskis.
Tačiau gyventojai replikavo, jog gyventojams keliantis į užmiesčius, į šias teritorijas nėra numatoma plėsti infrastruktūros.
Jie svarstė, kaip tikimasi šį jaunimą paskatinti vėliau keliauti dviračiais.
„Esame 30 metų prijungti prie Kauno miesto ir infrastruktūra visai nesutvarkyta“, – kalbėjo Romainių gyventoja.
Rengėjai sako gavę vos tris pastabas. Tačiau tai išgirdę renginio dalyviai klausė, ar tai jiems nesukėlė įtarimų. Dalis susirinkusiųjų teigė, kad taip pat siuntė pastabas, tačiau šios, pasirodo, pasimetė.
„Kaip jūsų komunikavote? Kaip buvo galima pateikti?“, – klausė renginio dalyviai.
Organizatoriai žadėjo į pastabas atsižvelgti, o jas priimti ir vėliau.
Kompaktiškas miestas su daug laiptų
Viena iš pastabų, kurią išsakė renginio dalyviai – kelis kartus besiskiriantis kelionės laikas viešuoju transportu ir asmeniniu automobiliu.
Projekto autorius teigė, jog tinkamai plėtojant dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą ir pritaikant ją kasdienėms kelionėms, šias problemas galima būtų spręsti.
„Kaunas – kompaktiškas miestas, todėl per 20 minučių galima pasiekti viską, tačiau dviračių takai yra pritaikyti rekreacijai, o dviračių nėra kur saugoti. Todėl siūloma įrengti Šilainiuose, Eiguliuose ir Dainavoje dideles saugyklas, kuriose būtų galima saugiai palikti dviratį“, – kaip vieną iš variantų pasiūlė T. Jonauskis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog miestiečius nuo kelionių pėsčiomis ir dviračiu atgraso įkalnės, todėl plane siūloma jas pritaikyti dviračių užkėlimui, platesniam funikulierių eksploatavimui, patogių aikštelių poilsiui įrengimui.
Baigiamo rengti Darnaus judumo plano tikslas – skatinti kauniečius rinktis kitas transporto rūšis nei asmeninis automobilis.
Pristačius šiuos sprendinius, juos dar turės patvirtinti miesto taryba, tuomet šis planas virs strateginiu planavimo dokumentu.
Jis skirtas spręsti susisiekimo iššūkiams mieste iki 2030 metų.
Planas apima viešąjį transportą, dviratininkus, pėsčiuosius, logistiką, eismo saugą ir kitas temas.
Per ateinančius keletą metų tam bus skirta apie 12 mln. Europos Sąjungos lėšų.