Vilniaus rotušėje atidaryta fotomenininko Gintaro Česonio paroda ir pristatytas fotoalbumas „Pasivaikščiojimai po Kauno tvirtovę“.
Šia kauniečio G.Česonio nespalvotos fotografijos paroda tęsiamas projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. Juo siekiama atkreipti dėmesį į nykstančius istorinio paveldo objektus.
Dešimtmečio (ir šimtmečio) vaizdai
Kaunas buvo carinės imperijos viena svarbiausių gynybinių tvirtovių. Bėgo metai, keitėsi krašto valdytojai ir miestas šios funkcijos neteko. Pagrindinę paskirtį prarado ir jį tvirta grandimi juosę fortai, baterijos, įtvirtinimai ir visa gausa smulkesnių statinių. Iš tikrųjų šie objektai neturi jokios paskirties. Todėl G.Česoniui kilo mintis įamžinti ir įprasminti Kauną, kaip miestą tvirtovę. Šia aistra menininkas užsidegęs jau visą dešimtmetį. Leistis tunelių gelmėn, lįsti į šulinius, brautis pro arkas, vaikščioti plytgaliais, tūnoti nejaukiose erdvėse belaukiant geriausios akimirkos nuotraukai jį skatino pagarba gimtajam miestui, jo išskirtinumo paieškos. „Kauno tvirtovė ir „Žalgirio“ komanda yra unikalūs miesto simboliai. Jų neturi niekas kitas“, - LŽ teigė G.Česonis. Atsiprašęs už tokį sugretinimą, trisdešimt ketverių metų menininkas tikino, kad tvirtovė yra ypatinga ir unikali savo dydžiu. „Ji reikšminga ir pasauliniame kontekste, nekreipiant dėmesio į tai, kokios valstybės kariuomenė ją statė. Objektas yra labai įdomus dėl gausybės laiko ženklų, sienų, šalia esančios augmenijos“, - sakė fotomenininkas. Užvakar atidarytoje parodoje galima išvysti ir pirmųjų nuotraukų, darytų dar studijų metais.
Žemės architektūra
Kauno tvirtovę fotografijų autorius sakė pažįstąs gana gerai. Su ja sietos architektūros studijos Vytauto Didžiojo universitete. „Žinau šio objekto istoriją, pažįstu jo architektūrą“, - kalbėjo G.Česonis. Kartą patraukę jauno menininko dėmesį, senieji gynybiniai įtvirtinimai dešimtmetį išliko jo objektyvo akiratyje. Tačiau veltui ieškotume dokumentikos, faktų parodoje: žiūrovų akims šiandien atsivėrę fotopaveikslai yra meninis autoriaus žvilgsnis ir požiūris į paskirtį, bet ne vertę praradusius objektus. Įdomiu atradimu G.Česonis vadina tai, kad fortai ir kiti statiniai tarsi neturi jokių išorinės architektūros bruožų. Regis, jie slepiami. „Toks ir buvo karinių įtvirtinimų statytojų tikslas - kad priešas tvirtovės nematytų. Tad įdomu buvo suvokti, kad pamažu tyrinėju ne pastatų, o žemės architektūrą“, - sakė fotomenininkas. Jei kokie nors mūriniai pastatai ir matomi išorėje, iškart išryškėja savotiškas jų santykis su gamta, aplinka. „Stengiausi tai parodyti, nežinau, ar pavyko“, - kuklinosi autorius.
Nuotaika - tai šviesa
Menininkas pabuvojo visuose Kauno fortuose. Tačiau dar ir dabar smalsumas jį dažnai nuveda į nebūtas vietas. „Tai mažesni objektai - amunicijos sandėliai, kuriuos atrandi tai Panemunės šile, tai kituose miškuose“, - sakė jis. Paklaustas, kokių sąlygų reikalauja fotografavimas tokiuose objektuose, G.Česonis sakė, kad svarbiausia yra šviesa. „Svarbu nuotaika, o nuotaiką kuria šviesa. Tenka nemažai ieškoti, laukti tos ypatingos šviesos, kuri perteiktų nuotaiką“, - prisipažino parodos autorius. Dažniausiai fotografuota ryto metą, pavasarį, kai atgimsta gamta, arba rudenį - kai ji praranda vasarišką žavesį.
Menininkas yra sakęs, kad fotografuodamas žmogų laukia akimirkos, kuri atskleistų jo psichologinę būseną. O įamžinant tokius objektus, dabar teigė jis, svarbi paties stebinčiojo emocija. „Nuotraukose turėtų atsiskleisti menininko, miesto patrioto, galiausiai Lietuvos piliečio pozicija. Man rūpi mūsų istorijos palikimas, neturėtume jos apleisti, kad ir kaip ji būtų susijusi su tautos praeitimi“, - sakė G.Česonis, tikįs, kad žiūrovai neįtars jo nostalgija aniems laikams.
Vienatvės oazė
Senieji Kauno fortai ir kiti gynybiniai statiniai, pasak fotomenininko, yra lyg oazė, lyg vieta, kurioje jis gali pabūti vienas su savimi. Net ir į miesto audinį įsipynę objektai, tapę miesto dalimi, leidžia pamiršti gyvenimą už sienų. „Įžengęs į juos jautiesi vienas, nepatiri miesto šurmulio, nuolatinio jo buvimo“, - sakė G.Česonis. Šis atradimas buvo autoriui pati įdomiausia „Kauno tvirtovės“ projekto dalis. Fotografuodamas jis jautėsi atsiskyręs nuo kasdienių rūpesčių, bruzdesio. „Buvodamas ten, nejaučiau jokio pavojaus, kuris yra neatskiriama šnekų apie fortus tema. Supratau, jog reikia bijoti ne vietos, ne vienatvės, o žmonių“, - sakė menininkas.
Tvirtovė be paskirties
Rotušėje kartu su keturiomis dešimtimis fotopaveikslų pristatomas ir nuotraukų albumas. Jame publikuojama per 100 fotografijų. „Tikiu, kad šis projektas nėra baigtinis. Dar norėsiu prie jo grįžti“, - neabejojo fotografas. Keliuose Kauno fortuose dar visai neseniai šeimininkavo kariškiai. Dabar jie savo amuniciją laiko tik viename. O patekti į kitus šiuo metu nėra sunku. Menininkas mano, kad gynybiniai pastatai turėtų turėti nors šiokį tokį panaudojimą, tarnauti turizmui, aktyviam poilsiui, viešbučiams. „Vakarų Europoje esama pavyzdžių, kaip tokio tipo pastatai naudojami muziejams“, - aiškino G.Česonis. Miesto bendruomenė ir jos vadovai pripažįsta, kad išlieka tik naudojami objektai, tačiau fortų panaudos reikalai nesprendžiami. Apsiginti nuo nykimo Kauno tvirtovei nepavyksta.
Mindaugas KLUSAS
