Kauno apygardos teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį vienu iš Agurkinių grupuotės lyderiu laikomo kauniečio Tado Petrošiaus (30 m.), turinčio Tačkės pravardę byloje.
Pastaruoju metu vis didesnį autoritetą garsiausioje pasatorojo meto Kauno nusikalstamoje gaujoje įgijantis T. Petrošius buvo teisiamas kaip įtariamasis dar 2001 metais įvykdęs vagystę.
Pavogti ir šautuvai
2001 metų birželio 8-osios rytą į Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijos Narėpų kaimo teritorijoje, esančią Vaclovo ir Irenos Tarasevičių sodybą (abu savininkai mirė prieš porą metų) įsibrovę niekdariai pagrobė įvairaus turto už daugiau nei 62000 litų, tarp kurių buvo ne tik brangenybės, dokumentai bei kitos vertybės, tačiau ir seifas, kuriame gulėjo trys pačiam V. Tarasevičiui bei jo vyresniajam sūnui Rolandui priklausantys medžiokliniai šautuvai.
Po šiose apylinkėse įvykusios medžioklės skubiai į užsienį turėjęs išvykti R. Tarasevičius tėvo namų seife paliko savo lygiavamzdį „IŽ“, leidimą ginklui laikyti ir medžiotojo bilietą.
Darbo reikalais būdamas jau Vokietijoje Rolandas po tėvo skambučio sužinojo, kad šis jo turtas prapuolė drauge su tokiu pat tėvo lygiavamzdžiu šautuvu, bei dar vienu V. Tarasevičiui vyresniajam priklausiusiu suomių gamybos graižtviniu šautuvu „Sako“ su optiniu taikikliu.
Ginklas samdomam žudikui
Karštais pėdsakais vagystės išaiškinti nepavyko, tačiau būtent pagrobtasis suomiškasis ginklas netrukus tapo ypatingu teisėsaugininkų galvos skausmu, nes 2001 metų lapkričio 24 dieną iki šiol nesurastas snaiperis iš šio šautuvo nušovė tuometinį šalies bokso federacijos prezidentą, buvusį legendinės Daškinių gaujos vadeivą Remigijų Daškevičių (33 m.), turėjusį Remygos ir Daškės pravardes.
Kauno Daškinių bosu laikomas R. Daškevičius buvo nušautas, kai merginos bei asmens sargybinių lydimas Vilniuje išėjo iš Trakų gatvėje esančio italų restorano „St. Valentino“.
Netrukus paaiškėjo, kad šūvis paleistas iš gretimoje Vokiečių gatvėje stovinčio 15-ojo namo, kuriame žudikas, pasinaudodamas svetimu pasu buvo išsinuomavęs būstą.
Nusikaltimo įrankį – suomišką graižtvinį šautuvą „Sako“ su optiniu taikikliu nusikaltėlis paliko neužrakintame trečiojo aukšto bute.
Netrukus tyrėjai apklausė Narėpų kaime gyvenantį ginklo savininką V. Tarasevičių, tačiau šis be vagystės fakto nieko naujo pareigūnams pranešti negalėjo.
Lemtingasis piršto atspaudas
Rezonansinės vieno iš mafijos vadeivų laikyto R. Daškevičiaus nužudymo bylos tyrimas, kurį kuravo Generalinės prokūratūros pareigūnai, strigo ne ką mažiau, negu vagystės Narėpų kaime kaltininko paieškos, nors nusikaltimo vietoje Kauno tyrėjams buvo pavykę surasti kelis neindefikuotus pirštų atspaudus ant sekcijos stalčiaus, bei kažkieno batų paliktus pėdsakus.
Tik 2010 metais, kai pagaliau buvo pradėta taikyti naujausias tyrimų technologijas, teisėsaugininkams pavyko nustatyti, kad vieną iš surastųjų pirštų atspaudų paliko Agurkinių smogikams priskiriamas T. Petrošius, beje nešiojantis ir tokio paties dydžio batus, kurių pėdsakai buvo aptikti apvogtojo namo rūsyje ant laiptų.
Nors T. Petrošiui anuometinės vagystės Narėpų kaime metu tebuvo tik 19 metų, tačiau jam pateikti įtarimai metė šešėlį, kad būtent jo pavogtas ginklas kažkuriuo būdu pateko į samdomo žudiko rankas.
Juo labiau, kad iki šiol dar eskaluojama Daškinių tarpusavio pjautynių versija dėl vadovavimo grupuotei, kuri po Daškės žūties suskilo dar ir į Kamuolinius (vadinamuosius Aguoninius, - red.past.) bei Agurkinius.
Karas dar nesibaigė
Pastarosios gaujos iki šiol tarpusavyje kariauja nesibaigiantį karą, kurio metu šūviai pyška į abi puses.
Kelis kartus žudikų taikikliai nukrypo ir į patį T. Petrošių, kuris tik laimingo atsitiktinumo dėka išgyveno.
2009 metų pabaigoje Kauno rajono Domeikavos seniūnijos sodų bendrijos „Lapėnė“ teritorijoje, ties Radikių kaimu buvo apšaudytas prabangus 2005 metų laidos automobilis „Audi A8“, kuriuo T. Petrošius važiavo drauge su savo asmens sargybiniu.
Šūvių serijos pasipylė iš jiems kelią pastojusio automobilio „Renault Lagunos“, kuria atvažiavo Kalašnikovo automatais ginkluoti užpuolikai. Vėliau paaiškėjo, kad vogta „Renault Laguna“ jau po 9 minučių buvo padegta už maždaug 5 kilometrus nuo įvykio vietos esančiame miške ties Eigirdos kaimu.
Kulkomis suvarpyto „audinės" ekipažo nariams teko ilgai gydytis Kauno medicinos universiteto akademinėse klinikose, o atsišaudyti bandžiusio asmens sargybinio legaliai įgytas pistoletas buvo rastas ant kelio šalia „Audi A8“.
Pasikėsintojų automatai sudegė paliktoje „Renault Lagunoje“.
Šio pasikėsinimo organizavimu įtartas „kamuolinių“ grupuotės vadeiva Giedrius Janonis, pravarde Kamuolys, kuri laiką praleido suimtas, tačiau nesurinkus pakankamai įrodymų, byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.
Dar vienas pasišaudymas tarp Kamuolinių ir Agurkinių kilo 2010 metų vasario pabaigoje Kaune, prie Šarkuvos gatvės 26 namo. Tą kartą be T. Petrošiaus buvo sužeisti jo kolegos A. Arbūzas ir M. Nauronis. Visi trys vyrai patys atvyko į ligoninę ir buvo hospitalizuoti.
Vėliau buvo sulaikytas ir vienas iš Kamuoliniams priskiriamų šaulių, tačiau ir ši byla teismo kol kas nepasiekė.
Netikėtumas prie teismo durų
2001 metų vagystės Narėpų kaime byloje T. Petrošius kaltinamas pagal keturis Baudžiamojo Kodekso straipsnius, kuriuose griežčiausia bausmė ( nuo 6 iki 10 metų nelaisvės) numatoma būtent už kelių šaunamųjų ginklų pagrobimą, tačiau proceso eigoje įvykiai pakrypo netikėta eiga.
Į vieną iš posėdžių vienintėliu nukentėjėliu šioje byloje
likusį Rolandą Tarasevičių atlydėjo automobilių turguje apsaugininku dirbantis jo jaunesnysis brolis Darijus, kuris tiesiog prie teismo posėdžių salės durų atpažino, kad teisiamasis T. Petrošius – jo senas pažįstamas, kuris kadaise yra viešėjęs ir jo tėvų namuose.
Teisiamojo advokatas netruko pasinaudoti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir pasiekė, kad D. Tarasevičius būtų apklaustas kaip liudininkas.
Tiek Darijus, tiek Tadas paliudijo, kad jie susipažino 2010 metų pabaigoje Kaune veikusiame restorane „Laukinis Arklys“ ir vėliau pažintį pratęsė D. Tarasevičiaus tėvų namuose Narėpų kaime.
T. Petrošius naujo pažįstamo valdose buvojo ne vieną kartą, drauge su merginomis kaitinosi rūsyje įrengtoje pirtyje, todėl galėjo savo pirštų atspaudus palikti bet kur.
Tačiau netrukus Darijus išvyko uždarbiauti į Švediją ir jų bendravimas su T. Petrošiumi nutrūko, todėl Tadas teigė, jog iš karto ir neatsiminė prieš daugelį metų lankytos vietos.
Kai įtariamajam buvo parodytos apvogtojo namo, kuriame jis ne kartą buvojo anksčiau, nuotraukos, jis jo neatpažino, dėl neva blogų fotografijų kokybės.
Restoranas atsidarė vėliau
Tačiau Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Verdnikovienė išsiaiškino, kad restoranas „Laukinis arklys“ atsidarė tik 2001 metų gegužės mėnesį, todėl pasakodami apie savo pažintį jame dar 2000 metų pabaigoje tiek D. Tarasevičius, tiek T. Petrošius sakė netiesą. Pareigūnės nuomone, abu vyriškiai galimai
dėl to susitarė iš anksto, todėl pasiūlyta šiuos parodymus vertinti kaip melagingus.
Abejonių sukėlė ir tai, jog tuo metu D. Tarasevičius galimai jau buvo išvykęs iš Lietuvos ir vargiai galėjo bendrauti su įtariamuoju vagyste.
Prokurorė pasiūlė T. Petrošiui skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.
Teisiamojo advokatas įrodinėjo, kad visiškai nesvarbu kur jo ginamasis susipažino su D. Tarasevičiumi, nes faktas, jog jie buvo pažįstami bei susitikinėjo, keičia visą bylos esmę.
Neabejotina, kad T. Petrošiaus gynėjui savo argumentais pavyko įtikinti Kauno apygardos teismo teisėją Algerdą Urbšį, nes šis išteisino teisiamąjį dėl visų keturių jam inkriminuojamų kaltinimų.
Teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui, tačiau kaltinimą palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Verdnikovienė vengė komentarų šia tema.
Remigijus RAINYS
