„Balsas.lt“ atskleidė, kaip apleistus sporto aikštynus supančiojo neaiškių veikėjų aštuonkojis.
Pastaruoju metu apleisti ir dykynėmis virtę Kauno stadionai tapo ringu, kuriame nebe slaptai, kaip iki šiol, o atvirai susikovė įvairių interesų šiuose sporto aikštynuose turintys įtakingi valdžios, verslo, šešėlinio pasaulio žmonės ir jų grupės.
Pastaruoju metu dėl Kauno stadionų užvirė itin arši kova: miesto reikmėms siekiama perimti ne tik buvusį „Inkaro“ stadioną, bet ir dar du aikštynus — Partizanų gatvėje esančius regbio ir „Gintaro“ stadionus bei buvusį „Kelininko“ stadioną, esantį Jovarų gatvėje.
Tačiau minėti stadionai kur kas labiau domina milijonus sukaupusius verslininkus, kurie jau aplinkiniais keliais per tarpininkus pradėjo šių objektų privatizavimo procesą. Juos masina galimas solidus pelnas — apytikslė vieno stadiono žemės ploto kaina apie 5 milijonai litų!
Kaune plačiai šnekama, jog netrukus nauji šiuolaikiškai įrengti daugiabučiai iškils ir Dainų slėnio, Aleksoto oro uosto teritorijose bei K.Baršausko gatvėje buvusios A.Sabonio krepšinio mokyklos vietoje. Peršasi išvada, jog šiose Kauno vietose situacija bus tokia kaip prieš keletą metų su toje pačioje K.Baršausko gatvėje buvusiu „Žalgirio“ futbolo stadionu, kurio vietoje netrukus išdygo didžiulis, tačiau nuostolingai veikiantis prekybos centras.
Lyg to būtų maža, jau kurį laiką šurmuliuoja Ąžuolyno bendruomenės atstovai, susirūpinę dėl tolesnio vienintelės kauniečių savaitgalių pasivaikščiojimams bei kasdienei rytinei mankštai tinkamos erdvės, Ąžuolyno parko, ateities.
Paaiškėjo, jog čia savų interesų turįs netgi plačiai žinomas kaunietis milijonierius, kuris įsigijęs ne tik Kauno ir Škotijos futbolo klubų, bet ir įtakingo britų bulvarinio spaudos leidinio akcijų.
Valdininkai gundomi milijonu
Su „Balsas.lt“ korespondentu bendraudamas vienas buvęs Kauno tarybos narys prasitarė apie kauniečių oligarchų, kuriems pavyko per keletą metų įsigyti prie laikinosios sostinės stadionų esančius žemės sklypus machinacijas: „Mes turime reikalą ne su banditais, o su solidžiais žmonėmis. Jie plėšia ne praeivius tamsiose gatvėse, o visą šalį vidury baltos dienos“.
Yra duomenų, jog viena stambi kauniečių verslo grupė, įgijusi mieste daug brangaus nekilnojamojo turto, dabar nuožmiai siekia perimti apleistų stadionų ir Ąžuolyno žemės sklypus už jų pačių dabartinei miesto valdžiai pasiūlytas kainas. Anot buvusio Kauno tarybos nario, keli stambūs verslininkai iš minėtos grupės, artėjant Seimo rinkimams, per tarpininkus dabartinės Kauno valdžios atstovams įstrigusiems reikalams sutvarkyti jau neoficialiai pasiūlė milijoną litų. Tai prieš kelias savaites buvo teigiama ir 5 kanalo televizijos žiniose.
„Balsas.lt“ šaltinių žiniomis, šiam tikslui tarnauja ir gerai apmokami tarpininkai. O tuo patikėjusį valdininką gali įrašyti į skolininkų sąrašą ir atėjus laikui paprašyti paslaugos.
Kas tie didžiosios verslo grupės atstovai? Šie žmonės yra turtingi, garsėjantys plačiomis pažintimis ir itin „kieti“ žaidėjai įvairaus pobūdžio nešvariuose sandėriuose. Prieš keletą metų dėl vienos Kauno automobilių stovėjimo aikštelės šiam verslininkų klanui negalėję pasipriešinti net patys didžiausi anų laikų Vilijampolės „daktarų“ kriminalinės gaujos lyderiai.
Kaip „Balsas.lt“ teigė sporto ir kultūros reikalus kuruojantis Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius, pernai pradėjęs kovą už stadionų grąžinimą miesto reikmėms, sužinojęs kone Holivudo trilerio siužeto vertą kiekvieno jų istoriją.
Anot jo, prie visų sporto aikštynų sukinėjasi itin abejotinos reputacijos asmenys. Tarp jų — ir praėjusio šimtmečio paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos „verslo klasikai“, itin suklestėję prasidėjus privatizavimui, dėl paveldėtų žemių aršiai kovojantis garbaus amžiaus kaunietis, turintis stiprų užnugarį aukščiausiose teisėsaugos sistemos sluoksniuose, mafijos atstovai.
„Dėl regbio stadiono Partizanų gatvėje man paskambinę žmonės iš „Interbolio“ iš pradžių pasiūlė susitikti keliose konspiracinėse vietose, — pasakojo Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius. — Nustebau sužinojęs, kad tokį svarbų klausimą turėsime aptarti ne mano kabinete, o kažkur atokioje vietoje esančioje kavinėje“.
S.Buškevičius prasitarė, kad po šio skambučio vienas jo kolega iš Kauno tarybos prašęs tiesiog „išimti“ šitą klausimą iš tarybos posėdžių dienotvarkės.
„Vėliau per kelis man artimus žmones sulaukiau analogiško spaudimo ir dėl „Kelinininko“ stadiono. Bet panašūs atvejai mane tiktai „užveda“: kuo labiau manęs kažko prašo, pageidauja ar bando įvairiais būdais prisišlieti, tada dar kruopščiau ir giliau pradedu knaisiotis tenai, kur man išties iškyla tam tikrų abejonių“, — teigė Kauno vicemeras.
S.Buškevičius sakė, jog norėdamas užkirsti kelią tolimesniems verslo atstovų žingsniams kartkartėmis patyręs spaudimą iš įvairių pusių — netgi iš artimiausių kolegų miesto savivaldybėje.
„Pradėjęs analizuoti situacijas dėl šių stadionų susidūriau su tokiu spaudimu paimti neteisėtą atlygį, kokio netgi nebuvau patyręs per aštuonerius metus praleistus Seime“, — neslėpdamas prisipažino tvirtino dvi kadencijas Seime praleidęs Kauno vicemeras S.Buškevičius.
Darius Klingerys
