Veikė sutartinai, tačiau atsidūrę teisiamųjų suole sėdi nusisukę vienas nuo kito. Taip pirmadienį Kauno miesto apylinkės teisme pradėjus iš esmės nagrinėti kyšininkavimu įtariamų Kauno miesto savivaldybės tarnautojų bei kyšių jiems galimai davusių kauniečių baudžiamąją bylą atrodė pagrindiniai jos veikėjai - vieno iš savivaldybės administracijos poskyrių buvusi vedėja Nijolė Stasė Grybėnienė ir buvęs departamento direktorius Edmundas Balasevičius.
Moteris teismui pasakojo, kad kyšius ėmė tik todėl, jog jos tiesioginis viršininkas E. Balasevičius nurodė jam kas mėnesį atnešti ne mažiau kaip 5 tūkst. litų "priedą prie algos". Kitaip jis būtų pasiieškojęs kito, "kas atneša". Esą, leido pavaldinei suprasti, kad nepaklususi ji privalės užleisti darbo vietą kitam, sukalbamesniam, asmeniui.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai 2010 m. kovą dėl įtarimų kyšininkavimu sulaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento direktorių E. Balasevičių, jam pavaldaus Ūkio poskyrio vedėją N. S. Grybėnienę ir vienos statybų bendrovės vadovą. Abiejų tarnautojų darbo vietose (savivaldybėje) bei namuose atliktos kratos. Prokuratūros prašymu, Kauno miesto apylinkės teismas netrukus leido sulaikytuosius suimti dviem mėnesiams. Paleistas į laisvę E. Balasevičius įsidarbino Kauno dramos teatro administracijoje. N. S. Grybėnienė naujo darbo nerado.
Tuoj po savivaldybės tarnautojų suėmimo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas Eltai sakė: "Būtina pripažinti, kad dėl galimų pažeidimų E. Balasevičiaus vadovaujamame departamente, organizuojant mokyklų ar vaikų darželių valgyklų išnuomojimo bei kitokius konkursus, į teisėsaugos tarnybas kreipėsi tuometis savivaldybės administracijos vadovas Vygantas Gudėnas. Gal tuomet pradėtas tyrimas padėjo išaiškinti ir nusikaltimus, kuriais dabar įtariami konkretūs savivaldybės tarnautojai, tad jų suėmimas - logiška kreipimosi, kurių būta ir daugiau, išdava?"
Atliekant ikiteisminį tyrimą, paaiškėjo ir daugiau įtariamųjų - buvusio Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir kultūros skyriaus ūkio ir finansų poskyrio vedėjas Valentas Ražanskas ir to paties skyriaus Ūkio poskyrio vyr. specialistas Petras Astraitis. Jie irgi tapo kaltinamaisiais. Galimai kyšius valstybės tarnautojams per N. S. Grybėnienę davusių verslininkų padaugėjo iki trijų, bet atsidūrę teisiamųjų suole jie neskuba, bent bylos nagrinėjimo pradžioje, pripažinti savo kaltės.
Iki bylos nagrinėjimo nustatyta, jog kyšius (priskaičiuota apie 70 tūkst. Lt) galimai ėmė N. S. Grybėnienė. Pinigų verslininkai buvo priversti duoti "atsidėkodami" dėl palankių jų atžvilgiu priimtų sprendimų viešųjų pirkimų konkursuose, laimėję savivaldybės užsakymus remontuoti mokyklas, kitas vaikų švietimo įstaigas ar išsinuomoti mokyklų, darželių valgyklas. Paskui ši garbaus amžiaus tarnautoja pinigus perdavinėjo savo viršininkui - tuomečiam departamento vadovui E. Balasevičiui. Vos tik telefono ragelyje išgirsdavo, kaip pirmadienį teismui aiškino, E. Balasevičiaus prašymą "atnešti dokumentus", jau žinodavusi, kad reikia dar pinigų. Teisme moteris dar prasitarė žinojusi iš E. Balasevičiaus, kad nemažos sumos pinigų "reikia rinkimams".
E. Balasevičius savąją versiją apie jam metamus kaltinimus bei įtarimus teismui sutiko pateikti tik išklausęs visų liudytojų parodymus.
ELTA primena, jog tuoj po savivaldybės tarnautojų suėmimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kauno skyrius išplatino pranešimą, kad sustabdoma E. Balasevičiaus narystė partijoje. Netrukus jis tą narystę prarado. Kaip ir dar keli anksčiau korupcinio pobūdžio bylose kaltinamaisiais tapę konservatoriai, tarp kurių buvo ir pirmasis Kauno miesto mero pavaduotojas Adolfas Antanas Balutis.
Už nusikaltimus, kurių padarymu kaltinami savivaldybės tarnautojai ir verslininkai, teisiamiesiems gresia realios laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
