Naujausia ypač sudėtingą Kauno miesto savivaldybės finansinę situaciją paliudijančia žinia tapo Kauno miesto merą Andrių Kupčinską pasiekęs bendrovės "VST" įspėjimas, kad išjungs elektros tiekimą prasiskolinusioms biudžetinėms įstaigoms. Ši žinia privertė sunerimti ne tik savivaldybės administraciją, bet ir miesto politikus.
"To ir buvo galima tikėtis", - Eltai antradienį sakė vienas iš tarybos opozicijos atstovų darbietis Gintaras Jonas Furmanavičius. - Dabar viską lemia ne tas milijonas su viršum litų skolos VST, o tai, kad mes Kaune neturim jokios sistemos ir strategijos. Šių metų pradžioje taryboje pasitvirtinom daugiau nei 800 mln. Lt biudžeto planą, nors nuo pat 2006-ųjų biudžeto planų nevykdome. Tai ką tvirtinome iš tikrųjų, jei šiandien turime apie 170 mln. Lt deficitą?", - retoriškai klausia tarybos narys.
Jo teigimu, tas deficitas - paklaida, kuri rodo Kauno miesto vadovų ir biudžetą planavusiųjų asmenų ekonominio išsilavinimo prastą lygį. "Su tokia paklaida bet kurioje verslo struktūroje šie veikėjai būtų nustumti toli į šoną. Kiek žadėta, kad Kaunas suklestės, nes jį valdo "Sėkmės koalicija". Labai norėčiau pamatyti, kaip miestas atrodytų, jei "Nesėkmės koalicija" valdytų. Žodžiu "krize" mėginama savo bejėgystę pateisinti. Sako: šiandien blogai visoje Lietuvoje, bet nutylima, kad Kaune - blogiausia?" - ironizavo G. J. Furmanavičius.
Socialdemokratų frakcijos Kauno miesto taryboje seniūno Kęstučio Kriščiūno nuomone, dideliai daliai politikų ne iš "Sėkmės" koalicijos seniai buvo aišku, kad miestas eina bankroto link. "Krizės metu net Dubajui, kuris gyvena ant naftos, išsilaikyti sunku. Bet Kauno vadovams atrodo, kad krizė - pats laikas mesti 100 milijonų biudžeto litų nerealiam projektui - sporto arenai Nemuno saloje", - piktinosi K. Kriščiūnas. Anot jo, konservatoriai kalba, jog ekonomika grįžo į 2006-uosius, bet Kaunas grįžta "į niekur". Miesto lėšos leidžiamos ne miesto, bet - konservatorių poreikiams".
Eltai K. Kriščiūnas priminė, kaip taryboje buvo balsuojama dėl Panemunėje stovinčių apleistų statinių. "Vos keli valdančiųjų balsai nulėmė, kad šis turtas būtų atiduotas panaudai ne labdaros įstaigą turinčiam verslininkui, bet gyventojų bendruomenei, kuri, deja, pinigų neturi. Dabar aiškina: Europa pinigų duos, bet juk ir savivaldybė privalės biudžeto lėšų pridėti. Paskaičiavome, kad visokioms bendruomenių programoms apie milijonas litų išeina. Nors bendruomenės dabar tikrai galėtų palaukti, gal tada nereikėtų Kaune gatvėse apšvietimo lempų išsukinėti? Deja, ne miesto, o partiniai interesai viską nulemia, todėl Kaunas taip ir gyvena", - konstatavo K. Kriščiūnas.
"Manau, kad bankrutavo ne savivaldybė, o visas Kaunas įstumtas į bankrotą. Bet tą ir turėjo pirmiausia meras numatyti metų pradžioje, bet ne vaikiškai juokauti esą krizę prakrizensim. Prisikrizeno "Sėkmės koalicija" ir išeities nemato. Bet vis tiek vaizduoja, kad lėšas taupo. Atleidžia iš savivaldybės neparankius žmones, priima dar daugiau savų. Ir atlyginimus jiems neblogus paskiria. Nesvarbu nei gebėjimai, nei darbo patirtis, kad tik savais pasirūpinus. Kauniečių reikalams, matyt, jėgų neužtenka", - piktinasi opozicijos atstovas liberalcentristas Kęstutis Mikėnas.
"Tvarkos ir teisingumo" partijos narys Rytis Šatkauskas sako, kad biudžeto planavimas metų pradžioje priminė ruletės žaidimą. Visiems buvo aišku, kad sėkmės nėra ko tikėtis, bet viltasi "O gal..?"
"Sakiau, privatizuokim visas įmones, kurios priklauso savivaldybei, bet neatitinka jos funkcijų. Pavyzdžiui, knygynas Laisvės alėjoje. Jei jį būtume pardavę 2007-aisiais, tikrai nemažai biudžetui pinigų galėjom uždirbti. O kiek dar panašių objektų iš tikrųjų yra, kas žino, jei Turto valdymo departamentas vos ne vos dozuoja informaciją apie juos?
Jo teigimu, taip buvo ir prie Antano Balučio, kuris privatizavimo komisijai vadovavo. Niekas nepasikeitė ir kitam konservatoriui - Jonui Koryznai - pradėjus vadovauti. "Atrodo, kad savivaldybės vadovams nelabai rūpi, kokiomis sukeltomis kainomis nupirkti socialiniai būstai, atliekami kiti darbai. Niekas už tai net nepabartas. O juk administracijos algos nuo biudžetui sutaupytų lėšų dydžio nepriklauso. Nėra sistemos, nėra ir rezultatų", - teigia R. Šatkauskas.
Pasak ekonomistės, Kauno miesto tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkės dr. Jūratės Matekonienės, Kaune jokio biudžeto taupymo nevyko, nevyksta ir nepastebima konkrečių požymių, kad ateityje bus imtasi tokių veiksmų, kurie leistų sutaupyti. Išjungta dalis gatvių apšvietimo ir per mėnesį sutaupyta vos per 100 tūkst. litų nekompensuos visuomenei tų nuostolių, kurių ji patiria, kai sužalojami ar apiplėšiami tamsoje žmonės. "Vienintelis savivaldybės parodomasis veiksmas - darbo vietų mažinimas - tiesiogiai kerpa ne ką kitą, o gyventojų pajamų mokesčio surinkimą. O juk GPM kaip tik ir yra pagrindinė savivaldybės įplaukų arterija.
Apmaudu, bet savivaldybėje visai nenagrinėjami prioritetai, ir pinigai švaistomi netikslingai, nešeimininkiškai. Nėra jokios strategijos, jokios biudžeto politikos. Yra tik tai , ką galima įvardinti - nuogas, elementarus populizmas", - Eltai sakė ji.
Pirmadienį Kauno miesto savivaldybės meras surengė spaudos konferenciją, kurioje pripažino, kad tokios blogos, kaip dabar, finansinės situacijos Kaunas beveik per du dešimtmečius nėra išgyvenęs. Miesto biudžeto (nuo metų pradžios du kartus tikslintas ir sumažintas) deficitas jau viršijo 104 mln. Lt. Antradienį ELTAI pasiteiravus, kokio dydžio kreditorinių įsiskolinimų šiuo metu turi Kauno miesto savivaldybė, jos administracijos Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius atsakė, kad savivaldybės kreditorinės skolos siekia 119 mln. Lt, tačiau šis dydis yra kintamas. Artimiausiu metu, po savaitės, miesto taryba iš naujo tikslins biudžeto planą. Lėšos bus perskirstomos, todėl atsiras galimybių, bent taip tikimasi, įsiskolinimus pamažinti.
