„Žiemą intensyviai rengėmės plėtrai, suderinome leidimus dėl teritorijos išplėtimo. Norint kempingą įtraukti į didžiausius tarptautinius užsienio katalogus, jame turi būti mažiausiai 50 vietų turistiniams nameliams. Kol to nėra, kempingas traktuojamas kaip sustojimo vieta.
Savo ribą kempingas pasiekė jau pernai, kai vienu metu apsistodavo 24 nameliai. Pernai kempinge, kuris pradėjo veikti tik liepos pabaigoje, apsistojo daugiau kaip 130 turistinių namelių. Šiemet jau nuo gegužės kiekvieną naktį kempinge apsistoja 8-10 šeimų“, - teigė kempingo direktorė Jurgita Žabaliūnienė. Daugiausia lankytojų pernai atvyko iš Suomijos ir Vokietijos, taip pat sulaukta poilsiautojų iš Olandijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Latvijos, Rusijos, Estijos, Šveicarijos, Vengrijos, JAV. Dauguma keliautojų apsistodavo 1-2 naktimis.
„Per artimiausias dvi savaites turistiniams nameliams skirta teritorija bus išplėsta. Jos metu išsaugosime visus parko teritorijoje esančius sveikus medžius. Žaluma ypač žavi užsienio poilsiautojus, todėl ją privalome išlaikyti. Pašalinome tiktai išvirtusius, supuvusius medžius, išvežėme daugiau kaip 30 tonų lapų, šakų, įvairių atliekų iš teritorijos“, - sakė J. Žabaliūnienė. Kempinge iki šiol veikė 6 dušai, 9 tualetai, o šiemet higienos infrastruktūra išplėsta dvigubai, pastačius du kilnojamus sanitarinius konteinerius, kuriuose įrengti dušai ir tualetai.
Su kempingo vadovais užvakar susitikęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pažymėjo, kad miestui svarbu, jog kempingas būtų populiarus tarp užsienio keliautojų ir pasiteisintų Savivaldybės bei Europos Sąjungos šiam objektui įrengti skirtos lėšos.
„Lampėdžiuose esantis kempingas yra tinkamas pavyzdys visiems Lietuvos miestams. Šauniai besitvarkantys šeimininkai pritraukia vis daugiau turistų, o tai yra puikiausias kempingo šeimininkų gero darbo įvertinimas“, – sakė A. Kupčinskas.
Kitas svarbus kempingo siekis – Lampėdžių parką paversti miestiečiams patrauklia laisvalaikio oaze. „Tikimės, kad per 2 - 3 metus kartu su partneriais tai pasieksime“, – sakė J. Žabaliūnienė.
Kempinge nuo ryto iki vėlyvo vakaro veikia kavinė, joje galima nusipirkti gėrimų, užkandžių, karštų sumuštinių. Įrengta pirtis, kuria miestiečiai kviečiami naudotis nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, mokėdami 10 litų už valandą.
„Kempinge veikiančiais tualetais pernai leidome naudotis nemokamai, tačiau dėl to turėjome daug nuostolių, juos nuolat reikėjo tvarkyti. Dabar tualetu galima naudotis čia pat įsigijus vieno lito vertės žetoną ir jį įmetus į automatines duris“, – sakė kempingo vadovė.
Po žiemos į buvusią vietą teko atstatyti pontoninį paplūdimio tiltą, nes ištirpus ledams vandens lygis buvo pakilęs 7 metrais ir nustūmė tiltą. Įrengti papildomi takeliai nuo pirties prie vandens, iki persirengimo kabinų. Poilsiautojai paplūdimyje nuomojami gultai, baidarė, kanojos, dviračiai. Kempinge įrengtos krepšinio, lauko teniso ir paplūdimio tinklinio aikštelės.
Nuo kempingo iki buvusio Panemunės tilto ir atgal galima važiuoti dviračių takais apie 40 kilometrų. Suomiai, vokiečiai mėgsta nuomotis dviračius ir jais važiuoti iki senamiesčio. Šalia kempinge įrengtoje automobilių aikštelėje telpa 100 automobilių. „Mes puoselėjame ekologijos idėjas, todėl skatiname į kempingą atvykti viešuoju transportu ar dviračiais. Nemažai kainuoja aikštelėje įrengtos lietaus kanalizacijos sistemos bei naftos produktų gaudyklių išlaikymas, todėl tiek iš turistinių namelių, tiek iš aikštelėje paliekamų automobilių savininkų renkamas 5 litų ekologijos mokestis“, - paaiškino J. Žabaliūnienė.
Kempinge vyks įvairios sporto varžybos. Jau nuo birželio vidurio visą vasarą trečiadieniais bus organizuojamos baidarių irklavimo varžybos. Šias ir kitas varžybas organizuos Linas Samaška, daugeliui pažįstamas iš realybės dokumentikos laidos „Robinzonai“.
Kempingas dešimčiai metų išnuomotas bendrovei „Turto centras“, kuri laimėjo Kauno miesto savivaldybės skelbtą konkursą. Konkurso laimėtojas įsipareigojo per trejus metus į kempingo infrastruktūrą investuoti ne mažiau kaip 200 tūkst. litų, kasmet investuojant bent 65 tūkst. litų. „Per pirmuosius veikslo metus akcininkai investavo 68 tūkstančius litų, per antruosius metus bus investuoti 67 tūkstančiai litų, beveik visos šios lėšos jau išleistos kempingo infrastruktūrai gerinti“, - teigė J. Žabaliūnienė.
